aA
Jeigu Seimo rinkimai vyktų artimiausiu metu, didžiausias galimybes laimėti daugiamandatėje apygardoje turėtų socialdemokratai ir Darbo partija, bet jų populiarumas per keletą mėnesių šiek tiek krito, tuo tarpu partijos „Drąsos kelias“ – augo.
Apklausa: socdemų ir „darbiečių“ populiarumas nežymiai smuko, „Drąsos kelio“ augo
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Tokie duomenys paaiškėjo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ DELFI užsakymu atlikus visuomenės nuomonės apklausą.

Socialdemokratams savo balsą rugsėjo mėnesį buvo linkę atiduoti 16,3 proc. respondentų, Darbo partijai – 14,5 proc., kai skaičiuojama nuo visų apklaustų gyventojų. Nuo liepos mėnesio socialdemokratų populiarumas smuko 1,6 proc., „darbiečių“ – 2,4 proc., tuo tarpu partijos „Drąsos kelias“ populiarumas augo 2,1 proc. – nuo 1,6 proc. iki 3,7 proc.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis teigia manantis, kad Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei „Drąsos kelias“ kovoja dėl to paties rinkėjo, todėl nežymų „darbiečių“ populiarumo smuktelėjimą jis siejo su panašiu „Drąsos kelio“ populiarumo išaugimu.

„Man atrodo, kad jų elektoratai persidengia. Ir vienu, ir kitu atveju rinkėjas yra toks, kuris nesiremia giliai argumentuota vertinimo sistema, o reaguoją į dirgiklius. Mes matome, kad Darbo partija ir „Drąsos kelias“ turi panašias galimybes dirginti rinkėją, erzinti jį ir iššaukti jo dėmesį. Tačiau aš nemanau, kad tai tvaru, nes kai rinkėjas reaguoja į dirgiklius – jį lengva pervilioti, manau, tą mes dar pamatysime per paskutines savaites“, - DELFI teigė L. Bielinis.

Lauras Bielinis
Lauras Bielinis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Anot mokslininko, pavilioti tokius rinkėjus galima pasirinkus tinkamą rinkimų strategiją, o Darbo partija, anot L. Bielinio, tikrai taip lengvai sėkmės paukštės nepaleis.

„Nemanau, kad „darbiečiai nuleis rankas ir leis iš jų atimti balsus“, - svarstė L. Bielinis.

Tuo tarpu Mykolo Romerui universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas mano, kad „Drąsos kelio“ ir Darbo partijos rinkėjai netapatūs, jo nuomone, persidengti gali nebent „tvarkiečių“ ir „Drąsos kelio“ elektoratas.

„V. Uspaskichas kelis kartus viešai yra pasakęs, kad jis smerkia tuos, kurie pasinaudoję mergaitės istorija eina į Seimą. Tai reiškia, kad V. Uspaskichas savotiškai atsisako tų balsų, kurie galėtų atitekti jam, nes tie, kurie mano, kad mergaitė buvo išnaudojama, už jį jau nebalsuos“, - svarstė politologas.

Primenama, kad Lietuvoje įtvirtinta vadinamoji mišri rinkimų sistema, kai 71 Seimo narys išrenkamas vienmandatėse apygardose, o 70 – daugiamandatėje visą Lietuvą apimančioje apygardoje. Tai reiškia, kad partijų populiarumas gali padėti prognozuoti rezultatus tik daugiamandatėje apygardoje.

„Drąsos kelio“ populiarumas augo paklaidos ribose

Remiantis apklausos duomenimis, rinkimuose daugiausia potencialo laimėti turi opozicijoje dirbantys socialdemokratai ir Darbo partija, už kuriuos atitinkamai balsuotų 16,3 proc. ir 14,5 proc. gyventojų. Liepos mėnesį už socialdemokratus buvo linkę balsuoti 17,9 proc. žmonių, už „darbiečius“ – 16,9 proc.

Partijai „Tvarka ir teisingumas“ savo balsą rugsėjo mėnesį atiduotų 9,5 proc. respondentų, beveik tiek pat jų buvo ir liepos mėnesį, tai yra 9,4 proc.

Konservatoriai, anot apklausos, surinktų 7,6 proc. gyventojų balsų, per keletą mėnesių jų rinkėjų ratas beveik nepakito.

Už Liberalų sąjūdį balsuoti norėtų 4,8 proc. žmonių, nors liepą tokių buvo 5,2 proc.

Artūro Zuoko vadovaujama sąjunga „Taip“ rinkimuose gali surinkti 3,7 proc. balsų, Neringos Venckienės „Drąsos kelias“ – tiek pat. „Drąsos kelio“ populiarumas nuo liepos mėnesio paaugo 2,1 proc.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, remiantis apklausos duomenimis, pelnytų 2,3 proc. balsų, Liberalų ir centro sąjunga – 2,2 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 1,9 proc., tačiau ši partija yra regioninė, jos rinkėjai gyvena kompatiškai, todėl reprezentatyvi apklausa negali tiksliai atspindėti jos elektorato kiekio.

Balsuoti neketina 22,6 proc. respondentų, dar 9,8 proc. nežinojo, kaip atsakyti, arba neatsakė.

Už kokią partiją ar politinį judėjimą balsuotumėte, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį? (proc.)

Rugsėjis

2012

Liepa

2012

Pokytis

Socialdemokratų partiją

16,3

17,9

-1,6

Darbo partiją

14,5

16,9

-2,4

Partiją „Tvarka ir teisingumas“

9,5

9,4

+0,1

Tėvynės sąjungą – krikščionis demokratus

7,6

7,7

-0,1

Liberalų sąjūdį

4,8

5,2

-0,4

Sąjungą „Taip“

3,7

3,8

-0,1

Drąsos kelią“

3,7

1,6

+2,1

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą

2,3

3,2

-0,9

Liberalų ir centro sąjungą

2,2

1,0

+1,2

Lenkų rinkimų akciją

1,9

1,7

+0,2

Kitą partiją

1,1

0,6

Nebalsuočiau

22,6

20,2

Nežino / neatsakė

9,8

10,8

Iš viso:

100

100


Tinkamiausi premjerai – A.Butkevičius ir I.Degutienė

Klausiami, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas, dauguma respondentų rinkosi socialdemokratų pirmininko Algirdo Butkevičiaus pavardę, tuo tarpu konservatorės Irenos Degutienės populiarumas nuo liepos mėnesio truputį smuko, nors abiejų politikų reitingai panašūs.

A. Butkevičių premjero poste matyti norėtų 15 proc. apklaustų gyventojų, I. Degutienę – 14,8 proc.

Liepos mėnesį I. Degutienę ministre pirmininke norėjo regėti 17,3 proc. respondentų, A. Butkevičių – 13,7 proc.

Kad ministro pirmininko pareigoms tinka Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, rugsėjo mėnesį manė 12,5 proc. žmonių, panašiai buvo ir liepą – 12,9 proc.

Beje, per keletą mėnesių ūgtelėjo partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko, europarlamentaro Rolando Pakso populiarumas. Liepos mėnesį premjero poste R. Paksą matyti norėjo 4,8 proc. respondentų, rugsėjo – 7,2 proc.

Apklausa buvo atliekama rugpjūčio 26 – rugsėjo 8 dienomis, tuo tarpu Konstitucinis Teismas savo sprendimą, kuris užkirto kelią R. Paksui kandidatuoti į Seimą, paskelbė rugsėjo 5 dieną.

Dabartinio premjero ir konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus reitingas išlieka panašus – liepos mėnesį jį remiančių žmonių buvo 4,5 proc., rugsėjo – 4,7 proc.

A. Zuoką ministro pirmininko kėdėje norėtų regėti 3,9 proc. respondentų, „tvarkietį“ Valentiną Mazuronį – 3,6 proc., Liberalų sąjūdžio pirmininką Eligijų Masiulį – 3,1 proc., socialdemokratę Viliją Blinkevičiūtę – 2,8 proc., socialdemokratą Zigmantą Balčytį – 2,6 proc.

Jūsų nuomone, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas? (proc.) Rugsėjis

2012

Liepa

2012

Pokytis

1

A.Butkevičius

15,0

13,7

+1,3

2

I.Degutienė

14,8

17,3

-2,5

3

V.Uspaskichas

12,5

12,9

-0,4

4

R.Paksas

7,2

4,8

+2,4

5

A.Kubilius

4,7

4,5

+0,2

6

A.Zuokas

3,9

3,5

+0,4

7

V.Mazuronis

3,6

3,3

+0,3

8

E.Masiulis

3,1

2,7

+0,4

9

V.Blinkevičiūtė

2,8

3,3

-0,5

10

Z.Balčytis

2,6

2,9

-0,3

A.Kubiliaus vyriausybės veiklą vertina neigiamai

Tačiau apklausos duomenimis, gyventojai ir toliau lieka nepatenkinti dabartinės Vyriausybės veikla: neigiamai ministrų kabineto darbą rugsėjo mėnesį įvertino 31,9 proc. žmonių, greičiau neigiamai – 51 proc.

Teigiamai A. Kubiliaus kabineto triūsą vertina tik 1,5 proc. žmonių, greičiau teigiamai – 11,5 proc.

Kaip Jūs vertinate dabartinės Vyriausybės veiklą? (proc.) Rugsėjis 2012 Liepa 2012
Teigiamai 1,5 0,7
Greičiau teigiamai 11,5 9,9
Greičiau neigiamai 51,0 50,8
Neigiamai 31,9 35,8
Nežino / neatsakė 4,1 2,8
Iš viso: 100 100

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų rugpjūčio 26­–rugsėjo 8 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.