Tarp norinčiųjų išvykti vyrauja jaunimas
Artimiausiu metu emigruoti dažniau ketina jauniausio amžiaus atstovai, vyrai, rajonų centrų ir kaimiškų vietovių gyventojai. Dažnai apie tai mąstantys nurodė taip pat vyrai bei jaunesnio amžiaus atstovai. Neketinantys išvykti iš Lietuvos dažniau teigė vyresnio amžiaus žmonės, moterys bei vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai.
Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovės Audros Sipavičienės, lyginant šiuos tyrimus su pernai tos pačios bendrovės „Spinter“ darytomis apklausomis, galima pastebėti, kad padaugėjo žmonių, kurie migruoti neketina. Anksčiau jų buvo apie 50 proc., o dabar – jau beveik 58 proc. Taip pat sumažėjo neapsisprendusiųjų. Šis skaičius sumažėjo nuo 12 proc. iki 1 proc.
„Faktas, kad dažniau nori emigruoti jaunimas, labai liūdina, bet tai realybė. Jie dažniau savo savo ketinimus ir įgyvendina, nes dažnai išvažiuoja studijuoti – dabar tai labai madinga ir populiaru, juolab kad kai kuriose šalyse mokytis netgi pigiau nei Lietuvoje. Be to, jaunuoliai dar neturi daug socialinių ryšių, savo šeimos, todėl jiems lengviau realizuoti savo norus. Jie greičiau susiranda ryšių svetur, o tuomet sugrįžti jau labai problematiška. Taigi jaunuolių išvykimas susijęs su realia grėsme, kad jie emigruos visam laikui“, - teigė pašnekovė.
Nors apklausa parodė, kad moterys linkusios rečiau mąstyti apie emigraciją, ekspertės teigimu, pagal realią statistiką jos sudaro apie pusę emigruojančių žmonių. Anksčiau moterys dažniau išvažiuodavo paskui vyrus, tačiau krizės metu situacija pasikeitė – atsirado daugiau darbo pasiūlymų paslaugų srityje būtent moterims. „Aišku, joms sunkiau palikti vaikus, šeimą, be to, buvo darytas tyrimas, kuris parodė, kad vyras, palikęs šeimą, vaikus ir emigravęs, laikomas šeimos gelbėtoju, o tokia moteris visuomenės jau smerkiama“, - aiškino A. Sipavičienė.
Pašnekovės taip pat nenustebino, kad apie emigraciją dažniau mąsto rajonų nei didmiesčių gyventojai. Anot jos, iš tiesų iš visur emigruojama vienodai, tačiau provincijoje, jei uždaromas vienintelis fabrikas, labai aišku, kad darbo čia nebus ir reikia važiuoti arba į didmiestį, arba emigruoti. Tačiau pastebėta, kad šiais laikais žmonės apsisprendžia emigruoti netgi lengviau nei vykti ieškotis darbo kitame mieste.
| Ar pastaruoju metu susimąstėte apie emigraciją iš Lietuvos? (proc.) | ||
| Taip, planuoju greit migruoti | 5,9 | |
| Taip, dažnai apie tai susimąstau | 10,1 | |
| Taip, kartais apie tai pagalvoju | 25,1 | |
| Ne, migruoti neplanuoju | 57,9 | |
| Nežino/ neatsakė | 1,0 | |
| Iš viso: | 100 |
Kita vertus, tyrimai rodo, kad tarp noro, ketinimo ir jo įgyvendinimo slypi pakankamai gili praraja. „Dabar nepasakysiu tikslių skaičių, bet, pavyzdžiui, jei nori emigruoti 50 proc., ketina tai padaryti jau tik apie 10 proc., o tikrai išvyksta kokie 2 proc. Tačiau yra ir kitas lazdos galas. Žmonės, kurie niekada nemąstė apie emigraciją, atsiduria sudėtingose situacijose ir išvyksta“, - teigė mokslininkė.
Pagrindinės migracijos kryptys nesikeičia
DELFI užsakymu atliktoje apklausoje taip pat buvo klausiama, į kokią šalį respondentai planuoja ar planuotų emigruoti. 38 proc. iš jų tradiciškai rinkosi Vakarų Europą, 19,8 proc. - Šiaurės Europą, o 8,5 proc. - JAV.
Vakarų Europą dažniau ketina rinktis moterys, jauniausio amžiaus respondentai ir didmiesčių gyventojai. Į Šiaurės Europą dažniau ketina traukti vyrai, vidutinio amžiaus, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. JAV kryptis patrauklesnė 36-55m. Atstovams, o Pietų Europa labiau vilioja moteris.
„Situacija atrodo labai standartiškai. Pirmosios trys kryptys iš esmės atitinka faktinę migracijos padėtį. Skirtumas tik tas, kad norinčiųjų emigruoti į Šiaurės Europą yra daugiau nei iš tiesų emigruoja. Tuo tarpu vien į Angliją pernai emigravo 45 proc. visų migrantų. Vakarų Europa žmonėms tarsi jau ne tokia patraukli, bet į ją emigruoti vis dar yra paprasčiau nei į Norvegiją. Taigi žmonių norai, aišku, srautus šiek tiek veikia, bet ne taip stipriai, kaip atrodytų. Pavyzdžiui, aš dabar nenoriu niekur emigruoti, bet jei manęs paklaustų, kur norėčiau, greičiausiai paminėčiau Norvegiją, o ne Angliją, nes girdėjau, kad ten didesnės algos, geresnis socialinis draudimas ir pan. Tačiau kai jau tenka rinktis iš realių sąlygų ir pasiūlymų, pirmauja Anglija“, - svarstė A. Sipavičienė.
| Į kokią šalį planuojate/ planuotumėte migruoti? (proc.) | ||
| Į Vakarų Europą | 38,0 | |
| Į Šiaurės Europą | 19,8 | |
| Į JAV | 8,5 | |
| Į Pietų Europą | 5,0 | |
| Į Azijos šalis | 4,0 | |
| Į Ukrainą, Baltarusiją | 1,4 | |
| Į Rusiją | 1,2 | |
| Į Australiją, kitas Okeanijos šalis | 1,2 | |
| Į Pietų Ameriką | 0,7 | |
| Kitur | 3,5 | |
| Nežino/ neatsakė | 16,7 | |
| Iš viso: | 100 |
Didėjantys grįžtančiųjų srautai – greičiausiai mitas
Paklausta, kuria kryptimi gali vystytis tolesnės emigracijos tendencijos, pašnekovė teigė, kad Lietuvoje prognozuoti vis sunkiau.
„Kažkada manėme, kad daugiau žmonių emigruoti jau negali, tačiau skaičiai vis didėjo. Jie labai šoktelėjo, kai pasikeitė privalomojo sveikatos draudimo tvarka. 2010 m. išvykimą deklaravo apie 83 tūkst., pernai – apie 54 tūkst. Jei po tiek žmonių kasmet išvažiuotų, Lietuvos greitai neliktų. Šie skaičiai yra nerealūs, jie akivaizdžiai susiję su privalomojo sveikatos draudimo deklaravimu. Tačiau abejonių kelia ir tris kartus išaugusi grįžtamoji migracija. Negali būti, kad pernai grįžo 15 tūkst. žmonių. Aš šiuos skaičius taip pat nurašyčiau deklaravimui. Gali būti, kad žmonės vėl prisideklaruoja Lietuvoje, nes nori čia gydytis, jiems pigiau. Taigi nauja sveikatos draudimo tvarka sujaukė visą migracijos statistiką“, - įsitikinusi A. Sipavičienė.
Visgi tikėtis, kad emigracija sumažės, pašnekovės manymu, sunku. Vienintelis dalykas, kurio norėtųsi tikėtis, kad iš tiesų pradės didėti grįžtamoji migracija – žmonės pradės grįžti, tačiau dar ne artimiausiu metu. „Yra tam tikra grupė žmonių kurie grįžo, jiems čia labai sekasi ir jie pasakoja apie tai istorijas, kalba, kaip Lietuvoje gerai, kiek daug čia galimybių. Pasiklausius jų atrodo, kad visi tuoj subėgs atgal, tačiau iš tiesų tokių, kuriems taip sėkmingai susiklostė gyvenimas, yra tik vienas iš 100. Aš kol kas nematau sąlygų didėti grįžtamajai migracijai“, - teigė mokslininkė.
Iš Lietuvos žmones gena nusivylimas ir nereikalingumo jausmas
Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologės Daivos Balčiūnienės manymu, žmonių galvose kylančios mintys apie emigraciją yra susijusios su bendra nusivylimo nuotaika mūsų visuomenėje.
„Nežmoniškai daug nusivylimo, nes egzistuoja didžiulis atotrūkis tarp kelių procentų žmonių, kurie gyvena gerai, ir visų likusiųjų. Kai mes girdime, kad situacija gerėja, bet to nejaučiame, nebežinome, kuo tikėti, kuo pasitikėti, į ką kreiptis, jei yra blogai. „Et, išvažiuosiu“, - tuomet sako žmogus, nes girdi daug istorijų, kaip žmonės „ten“ yra gerbiami, vertinami, gali išgyventi iš to, ką užsidirba. Kitas klausimas, kaip būna iš tiesų, bet visgi pirmasis motyvas emigruoti susijęs su nereikalingumo jausmu“, - svarstė pašnekovė.
Anot psichologės, žmonės dažnai neturi aiškios nuovokos, nei kas esą, nei ką darantys, todėl neretai susitelkia ties tikslu užsidirbti ir „normaliai gyventi“, o šiuo metu vyrauja nuostata, kad lengviausia tai padaryti užsienyje.
D. Balčiūnienės manymu, emigracija pati savaime nėra visai neigiamas reiškinys. Žmogus pamato pasaulio, kad kiti žmonės gali ir kitaip gyventi, ne tik taip, kaip jo kaime, užsidirba pinigų, pramoksta kalbų. Tokie žmonės gali grįžti ir jaustis pilnaverčiais piliečiais Lietuvoje. Tačiau kad jie grįžtų, šalyje visgi turi būti užtikrintas oraus pragyvenimo lygis. Jei žmonės ir toliau nematys jokios perspektyvos, tik girdės, kad mokesčiai bus didinami, šiluma brangs, automobiliai ir nekilnojamas turtas bus apmokestinti, visuomenė vis labiau grims į depresiją, kuri mūsų tautai esą ir taip būdinga.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų birželio 15-22 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
