aA
Mokslo darbų rašymas ir pardavinėjimas Lietuvoje įsitvirtina kaip normalus verslas – tokių darbų rašytojams oficialiai siūlomas darbas. Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė pasigenda visuomenės ir pačių universitetų noro netoleruoti akademinio nesąžiningumo. Tuo metu diplominius darbus pardavinėjančios bendrovės vadovas tvirtina veikiantis legaliai ir tiesiog suteikiantis paslaugą.
Darbas biure
© Shutterstock nuotr.

Viename darbo paieškos portale jau kurį laiką kabo darbo skelbimas pedagogikos srities specialistui. Darbo pobūdis – pagalba ruošiant mokslinius rašto darbus studentams bei mokslinius straipsnius.

Norint užimti šią vietą, reikia turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, darbo patirties rašant rašto darbus, analitinį mąstymą, gebėti sklandžiai raštu dėstyti mintis, mokėti ieškoti, rinkti, apdoroti informaciją, puikiai mokėti anglų arba rusų kalbą, gebėti dirbti kompiuteriu.

Darbuotojo ieškanti bendrovė „Studium Generale“ skelbia siūlanti socialines garantijas, nuolatinį darbą, stabilų atlyginimą, premijas, nemokamus apmokymus ir puikias darbo sąlygas.

Bendrovės vadovas: tai yra normalu

Apie siūlomą darbą ir prekybą mokslo darbais DELFI kalbėjosi su „Studium Generale“ direktoriumi Nikolajumi Melnikovu.

– Kasmet vis atsinaujina diskusijos, kad prekyba rašto darbais – amoralu ir nelegalu. Kaip Jūs į tai žiūrite?

– Amoralu – batų ir lietuviškų agurkų kainos Lietuvoje! Dėl mūsų veiklos nelegalumo gali kalbėti tik neišprusę žmonės. Įstatymų nepažeidžiame ir nesiruošiame to daryti.

– Taip, įstatymai prekybos rašto darbais nedraudžia, tačiau draudžiama nusipirktą darbą pristatyti kaip savo.

– Naudotis tokiomis paslaugomis įstatymas taip pat nedraudžia ir negali drausti. O kaip jau užsakovas naudoja jam suteiktą medžiagą, tai jo asmeninis reikalas.

– Kaip Jūs pats vertinate prekybą rašto darbais? Ar tai prilyginate verslui?

– Žurnalistai taip pat rašo straipsnius pagal užsakymą. Tai yra normalu. Yra santykiai tarp užsakovo ir vykdytojo. Klasikinė schema. Svarbu, kad šie santykiai neišeitų už įstatymo ribų.

– Kiek žmonių dirba Jūsų bendrovėje, nuo kada veikiate? Ar oficialus bendrovės įkūrimas reiškia, kad perkamų mokslo darbų poreikis auga?

– Oficialus bendrovės įkūrimas reiškia, kad reikia mokėti mokesčius, taip pat suteikti darbuotojams socialines garantijas. Pasidomėkite šia rinka, nesunkiai pastebėsite, kad dauguma besiskelbiančių „autorių“ verčiasi nelegaliai – gauna ir nedeklaruoja pajamų, apgauna valstybę.

Įsikūrėme 2009 metais, įmonėje dirba 5 darbuotojai. Visi dirba oficialiai pagal darbo sutartis.

– Turite darbo pasiūlymą pedagogikos srities specialistui. Kaip sekasi ieškoti darbuotojų? Ar daug norinčių į šią vietą?

– Darbuotojų paieška niekuo nesiskiria nuo kitų įmonių. Įmonė suinteresuota turėti kvalifikuotą darbuotoją, o darbuotojas – didesnį atlygį, garantijas, stabilumą.

– Kokio tipo rašto darbai populiariausi – kursiniai, diplominiai? Kokios jų kainos?

– Orientuojamės į diplominių darbų rašymą. Priklausomai nuo užsakovo keliamų reikalavimų, kaina gali siekti ir 5000 Lt.

– Ar neatrodo, kad savo veikla prisidedate prie aukštojo mokslo destrukcijos?

– Taip atrodyti gali tiems, kurie nesigilina į šį klausimą. Kaip jūs manote, ar daug studentų gali sumokėti už šią paslaugą po 3000, 4000, 5000 Lt? Patikėkite, nėra tiek daug norinčių! Įmonė „Studium Generale“ jokios grėsmės valstybei nesukelia – tai faktas!

– Kaip vertinate rašto darbus perkančius studentus?

– Savo klientų nevertiname – tiesiog suteikiame brangią, kokybišką paslaugą.

N.Putinaitė: darbą perkantis studentas elgiasi blogai

Nerija Putinaitė
Nerija Putinaitė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Švietimo ir mokslo viceministrė N. Putinaitė primena, kad prieš metus kilus diskusijoms dėl rašto darbų pardavinėjimo, siūlyta bausmes už tai numatyti Baudžiamajame kodekse.

„Tačiau jau tuomet pastebėta, kad darbais prekiaujančios įmonės savo veiklą pristato kaip neformalaus švietimo paslaugas. O tokias paslaugas legaliai galima teikti. Tokios įmonės lengvai prisitaiko prie bet kokių numatytų sankcijų“, – sako viceministrė.

Ministerijos nuomone, labiau galėtų būti šviečiama visuomenė ir studentai. N. Putinaitės teigimu, Lietuvoje stinga nepakantumo šiam reiškiniui. Ji pasigenda pačių universitetų apsisprendimo ir noro netoleruoti akademinio nesąžiningumo.

„Yra ir toje veikloje dalyvaujančių dėstytojų. Iš tikrųjų visi aplinkui žino, jei kuris dėstytojas tą daro. Labai reikėtų, kad patys universitetai deklaruotų su tuo neinantys ranka rankon. Taip pamažu būtų galima pasiekti sąmoningumo ar bent supratimo, kad darbą perkantis studentas elgiasi blogai“, – kalbėjo N. Putinaitė.

Jos manymu, jeigu nebus didesnės priežiūros universitetuose, vargu ar galima pasiekti efektą į nesąžiningų darbų rašymo organizatorių gaudymą nukreipus visą policijos sistemą. Juoba nebūtų pasiektas svarbiausias dalykas – žmonių suvokimas, kad taip daryti negalima.

Pasak N. Putinaitės, tai, kad siūlai darbą rašto darbus rašančiam žmogui, savaime nėra nusikaltimas. Yra atvejų, kai užsakoma analizė tam tikru klausimu – galima sakyti, žmogus domisi konkrečia tema, nori šviestis.

„Dažniausiai būna labai sunku įrodyti, kol studentas neateina ir nusipirkto darbo gynimo metu nepateikia kaip savo. Tada ir atsiranda draudžiamas veiksmas. (...) Tokie dalykai labai priklauso nuo nepakantumo. Ne viską galima sureguliuoti teisės aktais, ypač jeigu visuomenė į tai labai palankiai žiūri ir tai skatina. Įmonės tai puikiai suvokia. Neabejoju, kad ir jų dokumentai, ir formuluotės skelbimuose tvarkingi“, – kalbėjo N. Putinaitė.

DELFI primena, kad prokurorai rašto darbų rašymą ir pardavinėjimą studentams prilygina
ekonominei veiklai ir pripažįsta, kad už tai negresia jokia atsakomybė. Generalinė prokuratūra rašto darbų rašymą, konsultavimą priskiria ekonominės veiklos rūšims, kurios Lietuvoje nėra uždraustos.

Asmenys, pagal užsakymą parašę ir pardavę rašto darbus, atsakomybę už jo panaudojimą perkelia studentui. Studentas, ne savo rašytą darbą įsigijęs bei jį pateikęs aukštajai mokyklai įvertinimui, pažeidžia Mokslo ir studijų įstatymą, tos aukštosios mokyklos statutą, studijų nuostatus ir akademinės etikos kodekso normas. Už tai numatyta drausminė, tačiau ne baudžiamoji ar administracinė, atsakomybė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.