Viskas, kas vyksta vaiko gyvenime pirmuosius du metus - maitinimas, atjunkymas ir t.t., susiję su motina ir yra labai svarbu. Jeigu kūdikis šiuo periodu negavo iš motinos visko, kas jam būtina, jam bus sunku sekančiame - Edipo etape. O jis prasideda, kai vaiko gyvenime atsiranda antrasis asmuo - Tėvas. Ši fazė dar vadinama "vidiniu šeimos romanu", nes vaikas stengiasi susigaudyti trikampyje "mama, tėtis ir aš". Vaikas, kuris nepergyveno normalios Edipo fazės, tarsi peršoka iškart į kitą, o iš tikrųjų pasilieka visąlaik toje pačioje, nes viskas gyvenime turi vykti palaipsniui.
Mama, tėtis ir sūnus
"Viena pora atsisakė savo vaiko. Jį įsisūnijo šeima iš kito miesto ir auklėjo jį kaip savo kūdikį. Berniukas užaugo ir nusprendė išvykti iš miesto laimės ieškoti. Tačiau kelyje jam atsitiko nelaimė - netyčia jo arkliai suvažinėjo žmogų. Paskui gyvenimas vėl įėjo į vėžes, jaunuolis rado gerą darbą, vedė, jam gimė vaikai. Tačiau netruko laimė pavirsti košmaru.Staiga jis sužinojo, kad žmonės, kuriuos jis laikė savo tėvais - visai ne jo tėvai, kad miestas, kuriame jis apsistojo - jo tikroji gimtinė, kad jis vedė tikrą savo motiną, o netyčia suvažinėtas žmogus - jo tėvas. Sukrėsta pora niekaip negalėjo apsiprasti su tuo, ką sužinojo: jaunuolis išsidūrė sau akis, o jo žmona pasikorė..."
Ši paini istorija ir yra trumpas perpasakojimas legendos apie Karalių Edipą. Froidas nurodo analogiją tarp Edipo likimo ir to, kas vyksta su 5-7 metų berniuku. Edipas užmušė savo tėvą ir vedė savo motiną - tačiau padarė nežinodamas. Vaikas gi pasąmoningai stengiasi visiškai valdyti motiną (ne seksualine prasme, o greičiau disponuoti jos laiku, dėmesiu ir meile), o tėvas šiuo atveju yra kaip kliūtis. Pasireikšti tai gali labai įvairiai, Berniukas gali džiaugtis , kai tėvas kur nors išvažiuoja ir pykti jam sugrįžus. gali pavydėti motinos tėvui. Gali žadėti motinai, kad būtinai ją ves užaugęs ir niekada su ja nesiskirs, o gins ir saugos. Edipo fazė gali pasireikšti ir ne taip atvirai: atsispindėti vaiko piešiniuose, fantazijose, sapnuose ir autoerotizme.
Mama, tėtis ir dukra
"Vienoje šeimoje buvo du vaikai - berniukas ir mergaitė. Viskas būtų buvę gerai, tačiau vaikų motina susirado meilužį. Kadangi ji nenorėjo gyventi dvigubą gyvenimą, tai įkalbėjo savo meilužį, kad šis nužudytų jos vyrą. taip jie ir padarė, tačiau ypač žiauriai - užkapojo kirviu...Vaikams tai labai nepatiko. Ypatingai dukrai - ji labai mylėjo savo tėvą. Vaikai nutarė atkeršyti motinai ir juos abu nužudė..."
Istorija gal ir atrodo šiuolaikiška, tačiau ji taip pat atsitiko senovės Graikijoje.
Mergaitė minėtoje istorijoje buvo vardu Elektra. "Elektros kompleksas" - taip pavadino Edipo komplekso analogą mergaičių vystymesi kitas psichoanalitikas - Karlas Jungas. Pasireiškia jis irgi panašiai. Mergaitė yra švelniai prisirišusi prie tėvo, konkuruoja su motina, stengiasi kuo greičiau tapti savarankiška. dar vienas mergaičių ginklas prieš motinas - koketavimas. kuris gi tėvas atsispirs prieš jį? Kaip ir Edipo, Elektros kompleksas gali pasireikti sapnuose ir fantazijose.
"Teisingas" Edipas
Nežiūrint visų baisių aprašymų ir kraupios Karaliaus Edipo istorijos, "edipo fazė" - tai normalus reiškinys vaiko seksualiniame vystymesi. Kad konfliktas šeimyniniame trikampyje išsispręstų, vaikas turėtų identifikuoti save su savo lyties tėvų atstovu. . Berniukas turi liautis konkuruoti su tėvu, perimti iš jo visus geriausius bruožus ir tapti tokiu, kaip jis. Mergaitė, savo ruožtu, identifikuojasi su motina, ir jos iš varžovių tampa draugėmis. Jeigu vaikas teisingai pereis šį periodą, taps stiprus ir pasitikintis savimi. Vietoje senų problemų sprendimo jis galės normaliai vystytis, kurti lygiaverčius santykius, kurti šeimą. Ir visą laiką jaus tvirtą savo tėvų užnugarį. ne varžovus ar kliūtį, o patarėjus.
"Neteisingas" Edipas
Jeigu "edipo fazė" praeina netinkamai, tai spektaklyje "Mama, tėtis ir aš" vaidina vieną iš šių vaidmenų:
"Gelbėtojas". Vaidmuo labai paplitęs. Vaikas yra tarsi buferis tarp abiejų tėvų. Jis jaučiasi esąs visagalis. "Aš galiu juos padaryti laimingus!" Tuo pačiu jis labai jaučia savo svarbumą. Tačiau jeigu jis yra stipresnis už savo tėvus, gali palaikyti kurį nors iš jų ar padėti laimėti ginčą, tai kas gi jį patį gali apsaugoti? Jis tarytum per greitai auga, praleisdamas vieną iš reikalingų vystymosi fazių.
"Persekiotojas". Šis vaidmuo darosi vis populiaresnis. Vaikas, kurio abu tėvai dirba, pats rūpinasi savo asmeniniu gyvenimu, jaučiasi apleistas ir neapsaugotas.Jis nesąmoningai ima keršyti už tai: tampa kaprizingas, agresyvus, reikalauja vis naujų ir naujų daiktų ir t.t. Tėvai, nesistengdami suprasti jo elgesio priežasčių, šaukia ant jo arba pildo visus jo norus, kad tik jis liautųsi taip elgtis.
"Auka". Iš vaiko pastoviai ko nors reikalaujama. Jis turi pateisinti tėvų lūkesčius, pelnyti jų meilę. "Būk toks, kad man patiktum, o tada tave pagirsiu...Vaikas nesijaučia mylimas. Jis jaučia, kad turi pelnyti tėvų meilę, ir jeigu jam nepavyks pateisinti jų lūkesčių, tėvai nuo jo nusigręš.
