Laikraščio "Rzeczpospolita" teigimu, per pirmus aštuonis narystės mėnesius šalis iš ES biudžeto gavo apie 2,5 mlrd. eurų - maždaug dvigubai daugiau nei į jį sumokėjo. Smulkiųjų ūkininkų pajamos išaugo trečdaliu, o stambiųjų - dviem trečdaliais. Dosnios ES subsidijos ir užsienio pirkėjų, siūlančių aukštas kainas už lenkišką mėsą ir vaisius, antplūdis padėjo užbaigti aštuonerius metus trukusį nuosmukį.
Panaikinus muitinės formalumus, per pirmus devynis 2004 metų mėnesius Lenkijos eksportas išaugo daugiau kaip 30 proc. ES taisyklės atvėrė oro erdvę pigių skrydžių aviakompanijoms, o tai pernai net 20 proc. padidino keliautojų skaičių. Didesnės nei tikėtasi pajamos iš mokesčių lėmė mažesnį nei prognozuota biudžeto deficitą. Tą galima pasakyti ne tik apie Lenkiją, bet ir apie Čekiją bei Vengriją, nors ES ir teigia, jog pastaroji šalis vis dar per mažai nuveikė, siekdama subalansuoti savo biudžetą.
Lenkijos ekonomikos būklė 2004 metais buvo ypač gera, nes ūkis atsigavo po recesijos, kurios poveikį padidino prasta vyriausybės politika.
Anot "Economist", pirmieji aštuoni narystės ES mėnesiai verslo požiūriu buvo geri beveik visoje Vidurio Europoje. Savaitraščio padalinio "Economist Intelligence Unit" duomenimis, Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje pernykštis ūkio augimas vidutiniškai siekė 4,6 proc., palyginti su 3,5 proc. prieaugiu 2003 metais.
Mažiau ekonomiką reguliuojančios trys Baltijos šalys - Estija, Latvija ir Lietuva - augo netgi sparčiau. Praėjusiais metais ūkio prieaugis jose sudarė 6,7 proc., nors šis lygis ir buvo mažesnis nei 2003-iaisiais.
Visose ES naujokėse svarbiausia plėtros varomoji jėga buvo mažesnės sąnaudos, nesiekiančios lygio, fiksuojamo svarbiausiose 15 senbuvių rinkose, ypač Vokietijoje. Eksporto augimas pernai sulėtėjo, tačiau ekonominiu požiūriu "naujoji Europa" vis tiek pasirodė nepadoriai geriau už senbuves. Euro zonos ekonomika trečiąjį 2004 metų ketvirtį paaugo 1,8 proc. - beveik dvigubai mažiau už lėčiausiai Vidurio Europoje augusį Čekijos ūkį.
Naujosios ES narės jaučiasi laimingos ne tik dėl ekonominės naudos. Lenkijos ir Lietuvos prezidentai Aleksandras Kwasniewskis ir Valdas Adamkus įgijo kur kas daugiau įtakos kaip visateisių ES valstybių narių lyderiai, kai ryžtingai ėmė spręsti problemas, susijusias su spalio-gruodžio mėnesių chaosu dėl ginčytinų prezidento rinkimų Ukrainoje.
A. Kvasniewskis ir V. Adamkus paragino Ukrainos vyriausybę panaikinti prorusiško kandidato Viktoro Janukovičiaus naudai suklastotus rinkimų rezultatus ir leisti surengti pakartotinį balsavimą, kurį laimėjo provakarietiškas kandidatas Viktoras Juščenka.
Sureguliavus Ukrainos krizę Vidurio europiečiams gali būti lengviau formuoti ES užsienio politiką dviem jau seniai rūpimomis kryptimis. Vidurio europiečiai nori suteikti galimybę ateityje prie ES prisijungti Ukrainai, Moldovai ir netgi Baltarusijai, jei kaip nors pavyktų atsikratyti pastarosios diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos. Be to, norima, kad ES kuo atsargiau elgtųsi su Rusija.
Pajutę ES privalumus, dabar Vidurio europiečiai yra kur kas mažiau linkę protestuoti prieš ES Konstitucijos projektą, nors anksčiau tai atrodė tikėtina. Pasak "Economist", sklaidosi ankstesni nuogąstavimai, kad ES keičia taisykles Vidurio europiečiams net nepradėjus žaidimo. Lietuva ir Vengrija balsavimais parlamentuose jau ratifikavo ES konstituciją ir tapo pirmosiomis tai padariusiomis valstybėmis narėmis. Lenkijoje šį rudenį arba kitais metais dar laukia referendumas, tačiau vis labiau tikėtina teigiama jo baigtis.
"Economist" teigimu, sudėtingiausia padėtis gali susidaryti Čekijoje, kur stiprias euroskeptikų frakcijas turi dvi svarbiausios opozicinės partijos - pilietiniai demokratai ir komunistai. Pirmasis pokomunistinės Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas šią savaitę paragino ratifikuoti Konstituciją balsavimu parlamente, nes, anot jo, visuomenė jau apsisprendė, kai 2003 metais balsavo už prisijungimą prie ES.
Tačiau teigiama, jog Čekijos ministras pirmininkas Stanislavas Grossas yra linkęs surengti referendumą kartu su 2006 metų birželį numatytais visuotiniais rinkimais, nors netvirta jo koalicinė vyriausybė gali žlugti anksčiau.
Nepaisant visų išvardintų veiksnių, didesnis naujokių palankumas ES nebūtinai pagerins santykius su gynimosi pozicijas užėmusiomis senbuvėmis, tokiomis kaip Prancūzija ir Vokietija. Iš tikrųjų, pasak "Economist", šie santykiai gali pablogėti, ypač jei naujosios valstybės narės toliau mažins mokesčius siekdamos skatinti ūkio augimą.
Prancūzija ir Vokietija jau praėjusiais metais skundėsi, kad Vidurio Europoje maži mokesčiai pervilioja investicijas ir darbo vietas iš Vakarų Europos. Prancūzija, Vokietija ir Belgija suabejojo, kodėl ES turėtų teikti regioninę paramą valstybėms, kurios lyg ir nusprendžia gauti labai mažai pajamų iš mokesčių.
Šį argumentą dabar bus galima lengviau paneigti. Praėjusiais metais Slovakija regionui parodė pavyzdį, nustatydama vieną 19 proc. tarifą gyventojų pajamų, įmonių pelno ir pridėtinės vertės mokesčiams. Tačiau paaiškėjo, kad tai - geras būdas padidinti pajamas ir pademonstruoti šalyje puikų verslo klimatą. Slovakijos vyriausybė prognozavo, jog praėjusiais metais bendros pajamos iš mokesčių sumažės, tačiau šią savaitę džiugiai paskelbė, kad jos šiek tiek padidėjo.
Tokie rezultatai gali tik paskatinti "Piliečių platformą" - Lenkijos dešiniuosius, kurie turėtų perimti valdžią po šiemet vyksiančių rinkimų ir trims minėtiems mokesčiams siūlo nustatyti vieną 15 proc. tarifą. Valdžioje esantys Čekijos socialistai taip pat ieško būdu sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, o tuo pačiu - ir darbo sąnaudas.
Į tai priversta reaguoti "senoji Europa". Su Slovakija besiribojanti Austrija sumažino įmonių pelno mokestį nuo 34 proc. pernai iki 25 proc. šiais metais.
"Economist" požiūriu, ateityje konkurencija gali tik padidėti. Rumunija, kuri prie ES turėtų prisijungti 2007 metais, neseniai nustatė vieną 16 proc. tarifą gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčiams. Be to, Rumunijoje darbo sąnaudos yra kur kas mažesnės nei Slovakijoje ar Lenkijoje. Vėliau visą Europą pigia darbo jėga gali užversti Turkija.
"Economist" daro išvadą, kad visoms Europos šalims ES plėtra yra ne staigus šokas, o ilgas ir naudingas spaudimas, kuris turėtų padėti padidinti konkurencingumą.
