Daugelis apklaustųjų prisipažino, kad kyšio davimas pasiteisino.
Rečiausiai kyšius vilniečiai davė aukštosiose mokyklose ir poliklinikose, kur kyšiai buvo mažiausi – nuo keliasdešimt iki maždaug 100 litų.
Per pastaruosius penkerius metus nė karto kyšio nedavė daugiau kaip pusė vilniečių, tačiau apie 19 proc. – davė du tris kartus, 13 proc. – vieną kartą, 7,5 proc. – daugiau kaip keturis kartus. Tačiau tik 30 proc. apklaustųjų teigė, kad jie praneštų apie pastebėtą korupcijos atvejį.
Tyrimas atliktas Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu ir jai kainavo 70 tūkst. litų. Nors užsakovas ir tyrimo objektas buvo tas pats, TILS ekspertas prof. Aleksandras Dobryninas tvirtina, kad tyrimo metodologija neleidžia užsakovui "nusipirkti" sau malonių rezultatų. Anot TILS direktoriaus Ryčio Juozapavičiaus, Vilniaus savivaldybei reikėjo "didelės stiprybės" pasiryžti priimti tai, ką apie šią instituciją pasakys respondentai.
Tyrimas buvo atliekamas trimis etapais. Pirmajame, apklausus 2125 vyresnius kaip 18 metų sostinės gyventojus, apibendrinta vilniečių korupcijos patirtis ir jos vertinimai. Antrajame atlikta vadovaujančių Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų apklausa. Trečiajame analizuota žmonių reakcija į žemės nuosavybės atkūrimo procesą, apklausiant žemę atgavusius ir neatgavusius vilniečius.
Kaip akcentavo proc. A. Dobryninas, daugelis sostinės gyventojų korupciją laiko rimta problema. Net 46 proc. apklaustų vilniečių nurodė manantys, kad korupcija Vilniuje didesnė negu kituose šalies miestuose. 25,3 proc. respondentų nurodė, kad korupcijos mastai Vilniaus mieste per paskutinius penkerius metus labai padidėjo, o 27,2 proc. - kad šiek tiek padidėjo.
63,8 proc. apklaustųjų tarp labiausiai korumpuotų sostinės institucijų minėjo savivaldybę ir jos padalinius (departamentus, skyrius). 54,5 proc. apklaustų vilniečių tarp labiausiai korumpuotų paminėjo sveikatos priežiūros įstaigas.
Tyrimo metu buvo apskaičiuoti ir vadinamieji kyšio prievartavimo bei kyšio davimo indeksai, atskleidžiantys, kiek tokių atvejų tenka šimtui sostinės gyventojų. Abiem atvejais "lyderio" pozicijas užėmė Vilniaus gimdymo namai. Kyšio prievartavimo indeksas čia pasiekė 0,63, o davimo - 0,66. Antrojoje vietoje - Vilniaus universiteto ligoninė "Santariškių klinikos" bei Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, kur kyšio prievartavimo indeksas pasiekė 0,42.
Tačiau pagal kyšių vertės dydį šios ligoninės nusileidžia Savivaldybės Turto valdymo ir privatizavimo skyriui, kur maksimali kyšio suma vidutiniškai buvo 627 litai. Antroji vieta tenka aukštosioms mokykloms - čia maksimali kyšio suma siekė 559 litus, o trečioji - jau minėtam Vilniaus universiteto Onkologijos institutui (549 litai).
Vadovaujantys sostinės savivaldybės darbuotojai korupciniu požiūriu rizikingiausiomis sritimis laiko miesto plėtrą (70 proc.) bei viešuosius pirkimus (63,3 proc.). Tarp savivaldybės padalinių labiausiai pažeidžiamomis nurodytos administracija ir mero institucija.
Pasak Vilniaus mero Artūro Zuoko, remiantis šio tyrimo rezultatais savivaldybės padalinių darbas bus pertvarkomas taip, kad skaidrumas būtų užtikrinamas. Kaip teigė A. Zuokas, jau dabar didelis barjeras korupcijai yra naujajame savivaldybės pastate įgyvendintas "vieno langelio principas", kai interesantai patys nevaikšto pas valdininkus, o visus dokumentus priima ir jiems grąžina tas pats tarnautojas.
Tiesa, per pastaruosius metus korupcija Vilniuje sumažėjo. Jei per pastaruosius penkerius metus kyšio nė karto nedavė 57 proc. vilniečių, tai per paskutiniuosius dvylika mėnesių kyšio nė karto nedavė 77 proc. apklaustųjų.
Analizuojant savivaldybės padalinių darbą, daugiausia apklaustųjų neigiamai atsiliepė apie savivaldybės Turto valdymo ir privatizavimo skyrių. Trečdalis iš susidūrusiųjų su šiuo skyriumi per pastaruosius penkerius metus teigė davę kyšį.
Kaip pastebi sociologai, akivaizdu, kad žemės nuosavybės atkūrimo procese ir jau atgavusius žemę, ir neatgavusius žemės labiausiai piktina du dalykai: nepagrįstas vilkinimas ir valdininkų įžūlumas.
Tuo tarpu nuomonė dėl kitų pasipiktinimą keliančių dalykų skiriasi. Atgavusieji žemę rečiau mini įstatymų netobulumą, painumą, dviprasmiškumą, valdininkų abejingumą bei jų nebaudžiamumą. Nė vienas nepaminėjo valdininkų kompetencijos stokos. Tuos, kurie žemės neatgavo, labai piktina ir valdininkai, ir netobuli įstatymai.
Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesas Vilniaus mieste nėra skaidrus ir sklandus. Respondentų manymu, tą lemia daugybė priežasčių, susijusių tarpusavyje ir sukeliančių grandininę reakciją: įstatymų netobulumas, sudarantis sąlygas vilkinimui, korupcijai, nesiskaitymui su teisėtais žemės savininkais. Minimas ir pareigybių dubliavimas skirtinguose savivaldos lygiuose. Respondentų manymu, tas pačias problemas sprendžia skirtingos, mažai susijusios institucijos. Dėl neatgaunamos žemės tiesiogiai kaltinamas ir Vilniaus miesto meras, skundžiamasi ir valdininkų asmeninėmis savybėmis.
