"Didžiausia problema yra tai, kad vaikai, įnikę į kompiuterius, atitrūksta nuo didžiosios literatūros, nuo skaitymo taisyklinga ir gražia lietuvių kalba. Skaitantys daugiausia kompiuterinį tekstą vaikai įpranta prie nuskurdinto žargono", - ketvirtadienį sakė D. Teišerskytė.
Anot jos, darbo grupės rengiama ilgalaikė programa bus pirmiausia skirta vaikams, tačiau, pasak Seimo narės, programoje taip pat bus numatytos ir suaugusiųjų skaitymo problemai spręsti būtinos priemonės.
"Lietuvoje knygų bibliotekoms įsigyti skiriama vidutiniškai mažiau nei 1 litas per metus vienam žmogui. Tai lemia, kad bibliotekoms trūksta naujų knygų, o turimos knygos - pasenusios ir nutriušusios", - apgailestavo parlamentarė.
Jos teigimu, viena iš darbo grupės užduočių - rasti būdų, kaip praturtinti bibliotekas, padėti ir knygų autoriams, ir skaitytojams.
"Valdžios institucija - galbūt Kultūros ministerija, galbūt kuri nors kita - turėtų nupirkti iš autoriaus tiek knygų, kiek jų reikia bibliotekai. Taip būtų skatinami autoriai, bibliotekos gautų naujausią literatūrą, didėtų tiražai, šiek tiek atpigtų knygos, ir suaugę žmonės galėtų daugiau skaityti", - svarstė D. Teišerskytė.
Jos žodžiais, darbo grupės rengiamoje programoje bus taip pat atsižvelgta į skaitymo kaimo regionuose problemas bei pasiūlyti jų sprendimo būdai.
Rengdama Ilgalaikės valstybinės skaitymo skatinimo ir kalbos įgūdžių ugdymo programos koncepciją, darbo grupė turėtų atlikti išsamų Lietuvos visuomenės skaitymo įpročių, masto ir poreikių tyrimą. Jis atspindėtų pagrindines įvairaus amžiaus, išsilavinimo, skirtingų socialinių sluoksnių ir tautybių žmonių skaitymo įgūdžių problemas.
Iki šių metų vasario 1 dienos darbo grupė taip pat turės parengti tarptautinės konferencijos "Skaitymo skatinimas ir kalbos įgūdžių ugdymas" programą.
