Tačiau ši data primena Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių sovietinę okupaciją.
Pasak A.Paulausko, atvykę į Maskvą pagerbti žuvusiųjų Antrajame pasauliniame kare jausis "dviprasmiškai", nes pergalė prieš fašizmą padėjo įsigalėti bolševizmui, nuo kurio Lietuva kentėjo dar 50 metų.
"Mums išsilaisvinimas iš fašizmo neatnešė laisvės ir nepriklausomybės", - sakė jis.
"Važiuojant reikia labai pagalvoti, kaip bus įvertintas tas žingsnis visų pirma Lietuvoje, nes čia nėra vienareikšmio atsakymo", - pažymėjo Seimo pirmininkas.
Trečiadienį Seimo Užsienio reikalų komiteto narys liberalcentristas Arminas Lydeka pareiškė, jog sprendimas vykti į Maskvą minėti karo pabaigos 60-mečio būtų "politiškai neišmintingas".
"Kada karas baigėsi Lietuvai? Be abejo, kai buvo likviduoti Antrojo pasaulinio karo padariniai - atgauta nepriklausomybė", - pareiškė A.Lydeka.
Lapkričio viduryje beveik šimtas europarlamentarų pasirašė Baltijos šalių ir Didžiosios Britanijos atstovų inicijuotą laišką, kuriame pasaulio valstybių vadovai raginami įvertinti tikruosius Rusijos prezidento V.Putino kvietimo "politinius tikslus".
"Istorijos kontekste 2005 metų gegužės 9-ąją siūlomas aukščiausio lygio renginys pažymės ne Antrojo pasaulinio karo pabaigą, bet reikš pritarimą sovietų okupacijai ir totalitarinio komunizmo nusikaltimams", - rašoma laiške, tarp kurio iniciatorių yra Lietuvos atstovas Europos Parlamento narys konservatorius Vytautas Landsbergis.
Vakarų pasaulis antihitlerinės koalicijos pergalę Antrajame pasauliniame kare mini gegužės 8-ąją.
