Tuo tarpu ekspertai teigia, kad “Mažeikių nafta” svarbi Lietuvos ekonomikai tik tuo aspektu, jog sukuria darbo vietas ir moka mokesčius.
Tačiau didesnis valstybės interesas siejamas ne su visos ekonomikos interesu - didžiausią “Mažeikių naftos” mokesčių dalį sudaro už vidaus rinkoje parduodamą kurą gaunamas akcizas ir pridėtinės vertės mokestis, kuris būtų gaunamas nepriklausomai nuo benzino kilmės.
Vyriausybei yra svarbu, kad įmonė veiktų, nes jai reikia atgauti suteiktas paskolas, kurios dabar gali sudaryti apie 800 mln. Lt . Taip pat, kad Vyriausybei nereikėtų įvykdyti už įmonę bankams duotų garantijų, jei pati “Mažeikių nafta” nesugebėtų atiduoti paskolų.
Kita vertus, teisus Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas - Vyriausybė negali padaryti nieko, kad pasuktų įvykius ta linkme, kuri Lietuvai būtų naudingiausia. Lietuva padėties “Mažeikių naftos” įmonėje nekontroliuoja - valdymo teisių Vyriausybė neturi. Vyriausybei priklauso 43 proc. akcijų, kurios suteikia teisę turėti savo atstovą įmonėje.
Kaskart vis įsiplieskus politizuotoms diskusijoms apie “Mažeikių naftą”, kyla klausimas, kaip galima būtų padaryti šiam ne itin geram procesui galą. Juk jei Vyriausybė nerimauja dėl jau į “Mažeikių naftą” įdėtų pinigų grąžinimo, galbūt vertėtų parduoti ir likusias akcijas ir tokiu būdu susigrąžinti įdėtą sumą. Taip nebebūtų pagrindo politizuoti “Mažeikių naftos” problemų ir pačiai Rusijai šantažuoti Lietuvos dėl energetinės priklausomybės.
Juo labiau kad, palyginti su laikotarpiu prieš akcijų pardavimą įmonei “Yukos”, “Mažeikių naftos” akcijų kaina yra išaugusi daugiau kaip šešis kartus.
Vis dėlto, anot eksperto Aleksandro Abišalos, sprendimas šiuo metu parduoti likusias Vyriausybės akcijas nebūtų pats geriausias.
“Pardavimo prasmės nėra, nes neaiški situacija. Be to, nors akcijų kaina yra padidėjusi šešis kartus, gauti gerą kainą už visą akcijų paketą būtų beveik neįmanoma. Be to, gal net nebūtų paklausos. O parduoti pačiai “Yukos” kompanijai taip pat nėra išeitis - dabar neaišku, kas yra ta “Yukos” ir koks bus įmonės likimas”, - teigė “Mažeikių naftos” privatizavimo srityje aktyviai dalyvavęs A.Abišala.
Šiai nuomonei pritaria ir finansų analitikė Viktorija Trimbel, teigianti, kad, pateikus akcijų rinkai tokį akcijų kiekį, jų vertė gerokai sumažėtų. “Kai padėtis yra tokia neaiški, kokia yra dabar dėl kompanijos “Yukos”, geriau apskritai yra atsisakyti akcijų pirkimo ir pardavimo operacijų. Žinoma, jei kitaip neįpareigoja sutartys”, - teigė ekpertė.
V. Trimbel taip pat teigė, kad ar Vyriausybė turės akcijų, ar jų neturės, Rusija galės manipuliuoti energetikos klausimais, nes nafta tiekiama iš ten. “Vyriausybės interesas turėti ar neturėti akcijų padėties nekeičia - ji neturi įtakos, ar tekės nafta į “Mažeikių naftą”, ar ne. Ir ekonominio šantažo galimybė iš Rusijos pusės taip pat yra “, - teigė ekspertė.
Tiek A.Abišalos, tiek ir V.Trimbel nuomone, “Mažeikių naftos” politizavimas, pardavus akcijas, gali ir nesibaigti. Jų manymu, visuomenei yra labai stipriai įdiegta nuomonė, kurią pakeisti nebent galėtų tokio paties masto, tik atvirkštinė, viešųjų ryšių kampanija, kokia buvo vykdoma per įmonės privatizavimą.
Kita vertus, anot finansų analitikės, geriausia išeitis būtų, jei apie “Mažeikių naftą” mažiau ar iš viso nebekalbėtų patys politikai.
“Kai kalbama apie dideles sumas pinigų, labai lengva gąsdinti žmones. Tačiau tikėtis sąmoningumo iš politikų nebekalbėti apie “Mažeikių naftą” šiuo metu yra neįmanoma - tai pernelyg populiari ir paveiki tema”, - teigė V.Trimbel.
