"Šiek tiek" pasivaišinęs keliuose naujamečiuose vakarėliuose, E.Jamesas dviračiu važiavo į Račvorte esančius namus, kai maždaug 5 val. ryto į duobę įstrigo vienas ratas.
"Aš gėriau, bet nebuvau girtas. Tiesiog... buvo taip tamsu", - sakė jis.
"(Dviračio) ratas nebesisuko, todėl pamaniau, kad namo pareisiu pėsčiomis. Tačiau pakeliui įkritau į šachtą. Prisimenu, kaip slydau žemyn. Daugiau iki 10 val. 30 min., galbūt 11 val., kai prabudau, nieko neprisimenu".
E.Jamesas tvirtino, kad į šachtą įkrito ne dėl ko kita, o tuščių alaus skardinių krūvos.
"Buvo labai šalta. Tačiau ten nebuvo labai tamsu... Galėjau matyti dangų. Niekaip negalėjau atsikelti. Tiesiog negalėjau pajudėti", - pasakojo jis.
"Tariau sau: "Tikiuosi, kad tebeturiu savo mobilųjį telefoną ir viliuosi, kad jis veikia". Ačiū Dievui, radau savo telefoną ir jis tebeveikė".
Praėjus maždaug 20 minučių nuo tada, kai išsikvietė pagalbą, vyriškis išgirdo, kaip vienas policijos pareigūnas šaukia jo vardą.
Tačiau E.Jamesui tekę išmėginimai buvo tik įpusėję. Prireikė dar penkių valandų, kol gelbėtojai jį ištraukė.
Visą tą laiką vyro draugai siuntė jam žinutes linkėdami laimingų Naujųjų metų.
"Telefonas gulėjo mano kišenėje. Kenčiau labai didelį skausmą ir nesivarginau jiems atsakyti", - teigė jis.
Kai viskas baigėsi, E.Jamesas visiems sveikintojams atrašė: "Ačiū labai už širdingus sveikinimus, tačiau tuo metu buvo truputį įstrigęs".
Likimo ironija ta, kad E.Jamesas dirba netoliese esančios Banaklavos turistinės kasyklos viešųjų ryšių skyriuje ir visada stengdavosi pabrėžti, kad šachtos yra "labai saugios".
Po nelaimės E.Jamesas teigė vietiniam kasyklų patariamajam komitetui, kurio narys jis yra, "primygtinai rekomenduosiąs" peržiūrėti "šiame rajone esančių šachtų būklę".
Jis taip pat pasižadėjo pasimokyti iš "savo kvailumo".
"Daugiau neisiu pro šią vietovę tamsiu paros metu", - dievagojosi jis.
