Tačiau vėliau pati opozicija neparėmė A. Butkevičiaus apkaltos, nors teismas jau buvo pripažinęs ji kaltu dėl pasikėsinimo sukčiauti stambiu mastu.
Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą inicijavusi Seimo narių grupė manė, kad, inicijuojant apkaltos procesą, pagal Seimo statutą privalėjo būti sudaryta speciali komisija, kuri turėjo nuspręsti, ar pradėti apkaltos procesą.
Ketvirtadienį paskelbtame Konstitucinio Teismo nutarime teigiama, jog pagal jau tuomet galiojusius teisinius aktus apkalta negalėjo būti skelbiama, kol vyko Seimo nario baudžiamosios bylos tyrimas.
Vėliau, 1998 gruodį, tokia norma buvo įtvirtinta ir pakeistame Seimo statute.
A. Butkevičiaus apkalta buvo surengta pernai birželį, prieš tai priėmus Statuto pataisas dėl apkaltos procedūros.
Tačiau balsavime dėl apkaltos pritrūko 15 balsų, kad iš A. Butkevičiaus būtų atimtas parlamentaro mandatas. Už apkaltą balsavo konservatoriai ir krikščionys demokratai, jos neparėmė kai kurie Centro, LDDP ir Socialdemokratų frakcijų nariai.
1998 metų lapkritį A. Butkevičius buvo nuteistas kalėti pusšeštų metų už pasikėsinimą sukčiauti stambiu mastu. Kovo 20 dieną A. Butkevičius buvo išleistas į laisvę nepasibaigus bausmės laikui.
Vilniaus 3-sios apylinkės teismas patenkino Vilniaus sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos teikimą atleisti A. Butkevičių nuo likusios bausmės.
