aA
Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) juridinių klausimų ir žmogaus teisių komisija pritarė pranešimui dėl "Yukos" bylos", kurį parengė buvusi Vokietijos teisingumo ministrė Sabina Leutheusser-Schnarrenberger.
"Yukos"
"Yukos"
© AFP/Scanpix
Savo išvadoje komisija pažymėjo, jog aplinkybės, kuriomis buvo areštuoti "Jukos" vadovai ir jiems pateikti kaltinimai, leidžia manyti, kad jie buvo "savavališkai pasirinkti taikiniu", pažeidžiant principą, kad visi lygūs prieš įstatymą.

Pranešime remiamasi Michailo Chodorkovskio, Platono Lebedevo ir Aleksejaus Pičiugino teisminio persekiojimo analize. Dokumentas turi būti pateiktas svarstyti ETPA žiemos sesijoje, kuri vyks 2005 metų sausio 24-28 dienomis.

Prie komisijos pranešimo išvados pridėta Rusijai atstovaujančių jos narių atskiroji nuomonė. Jie mano, kad pranešimo autorė rėmėsi "tik kaltinamųjų gynėjų nuomone" ir darė bendras išvadas iš kai kurių proceso klaidų.

M.Chodorkovskis, kuris yra vienas turtingiausių Rusijos žmonių, buvo suimtas 2003 metų spalio 25 dieną, praėjus keturiems mėnesiams po savo verslo partnerio, "Menatep" grupės vadovo P.Lebedevo, arešto. Jų byla teisme pradėta nagrinėti 2004 metų birželio 24 dieną.

M.Chodorkovskis ir P.Lebedevas kaltinami ekonominiais nusikaltimais, tarp jų chemijos įmonės "Apatit" akcijų užvaldymu ir vengimu mokėti mokesčius. Partneriams gresia iki laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.

"Jukos" saugumo tarnybos darbuotojas A.Pičiuginas kaltinamas 2002 metais Tambove organizavęs sutuoktinių Gorinių nužudymą, taip pat dar keliais pasikėsinimais nužudyti.

Jis buvo sulaikytas Maskvoje 2003 metų birželio 19 dieną, o birželio 21-ąją teismas leido jį suimti.

M.Chodorkovskio areštą daugelis ekspertų vertina kaip parodomąjį ir politiškai motyvuotą valdžios žingsnį prieš verslininką, kuris pasijuto pernelyg nepriklausomas ir pradėjo aktyviai reikšti ne tik verslo, bet ir politines ambicijas.

Jie taip pat sieja "Jukos" akcininkų baudžiamąjį persekiojimą su valdžios mėginimu perimti jų aktyvų kontrolę.

Tačiau vyriausybės ir prokuratūros atstovai visada griežtai neigė, kad "Jukos", kuri valdo Lietuvos naftos koncerną "Mažeikių nafta", byla turi politinę potekstę.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.