Paklausti, kas Baltarusijai kelia didžiausią grėsmę, 53,6 proc. respondentų nurodė šalies vidaus politinę ir ekonominę padėtį, 16 proc. - tarptautinį terorizmą, 15,1 proc. - kaimyninių valstybių politiką, 7,7 proc. - NATO, 7,5 proc. - nestabilumą ir demokratijos stoką Rusijoje.
Paklausti, kas padidintų Baltarusijos saugumą, 60,5 proc. respondentų įvardijo gerų kaimyninių santykių palaikymą, 34,1 proc. - kad šalis taptų neutrali, 25,6 proc. - kad Baltarusija aktyviai bendradarbiautų su antiteroristinės koalicijos valstybėmis, 18,2 proc. nurodė įsiliejimą į Rusijos Federaciją, 9 proc. - tapimą NATO nare.
Apklausa atlikta praėjus mėnesiui po Baltarusijos parlamento rinkimų ir kartu vykusio konstitucinio referendumo dėl galimybės autoritariniam vadovui Aleksandrui Lukašenkai siekti 2006 metais trečiosios prezidento kadencijos.
Baltarusijoje rinkimus stebėjusios Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos misijos konstatavo, jog rinkimai ir referendumas neatitiko "demokratiniams rinkimams keliamų reikalavimų". Į parlamentą nepateko nė vienas opozicijos atstovas. Daug opozicijos atstovų buvo išbraukti iš kandidatų sąrašų dėl formalių priežasčių.
Lietuvos Seimas lapkričio pradžioje priėmė rezoliuciją, kuria pareiškė turįs "rimtą pagrindą abejoti", ar spalio 17 dieną įvykę Baltarusijos parlamento rinkimai buvo "laisvi ir teisingi", o referendumas dėl A.Lukašenkos galimybės būti renkamam neribotam skaičiui kadencijų prieštarauja demokratijos tradicijomis.
Lietuva turi 650 kilometrų sieną su Baltatusija, kuri drauge yra ir išorinė ES siena.
