Norinčių taip mokytis daugėja: pernai buvo 30 moksleivių, šiemet jų skaičius artėja prie šimto. Internetas panaikina geografines ribas: virtualiose klasėse Ozo mokykloje daugiausia vilniečių, bet yra ir palangiškių, šiauliečių, čia mokosi ir lietuvių emigrantų vaikai, dabar gyvenantys Anglijoje bei Ispanijoje (žinoma, jie turi būti Lietuvos piliečiai, nes mokslas finansuojamas valstybės). Distanciniu būdu – savo namuose prie kompiuterio mokosi neįgalieji, šį būdą renkasi ir turintys psichologinių problemų vaikai, kuriems kyla sunkumų bendraujant.
Savo kompiuteryje turėdamas specialią programą mokinys mato vadovėlio tekstą ir savarankiškai atlieka tas pačias užduotis, kaip ir sėdintys pamokose. Paskui elektroniniu paštu jas siunčia mokytojui, o šis operatyviai persiunčia pastabas. Taisymus mato ir kiti tos klasės mokiniai, tad gali pasimokyti iš svetimų klaidų. Medžiagos įsisavinimą mokinys gali patikrinti pats: kartą per mėnesį nurodytu laiku laikomas specialus testas, atitinkantis kontrolinio darbo apimtį. Jo rezultatus mokytojas mato iškart ir objektyviai paskaičiuoja vertinimą. Mokiniai gali atvykti su pedagogu pasikonsultuoti žodžiu, prireikus – ateiti į pamokas.
Pasak A. Daubaro, bendravimo stygiumi „distancininkai“ nesiskundžia – jie yra mokyklos bendruomenės nariai, kviečiami į visus renginius, o vieni su kitais bendrauja gal net daugiau nei kiti, – kalbasi savo pokalbių svetainėje, vėliau – akis į akį. Apskritai distancinio mokymo privalumų, anot direktoriaus, yra labai daug – nereikia pirkti vadovėlių, kanceliarinių prekių, gaišti laiko vykstant į mokyklą ir iš jos, užduotis galima atlikti, kada patogu. Be to, mokykla taip taupo lėšas – nereikia patalpų, vadinasi, nereikia ir jų šildyti, valyti, stiklinti langų ir pan.
Technologijų apsupti
Kauno „Purienų“ vidurinėje mokykloje labai daug dėmesio skiriama „fizinėms erdvėms“. Čia vaikai daug maloniau jaučiasi: spalvingai išpaišyti koridoriai (beje, ir pačių moksleivių graffiti darbais) atrodo tarsi meno kūriniai – fontaniukai, sena mašinytė, motociklas.
Per pertraukas koridoriuose esančiuose kompiuteriuose mokiniai gali pasitikrinti elektroninį paštą, apsikeisti naujienomis, pažaisti. „Purienose“ ruošiamasi įdiegti intraneto sistemą, per kurią bus keičiamasi informacija mokyklos viduje: rengiamos apklausos, konferencijos, teikiama informacija tėvams, peržiūrimi bibliotekų katalogai ir kt. Jau keletą metų mokykloje veikia vietos radijo tinklas: per pertraukas transliuojamos laidos, skelbimai, mokinių parinkta muzika. „
Nors kai kuriems mokytojams norisi ramybės, bet muzika mokyklą daro patrauklesnę mokiniams, – tai rodo jų apklausos“, – teigė mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Dainius Žvirdauskas. Spalio 8 d. čia atidaryta vietos televizija: per tris televizorius – valgykloje, fojė, mokytojų kambaryje – parodytas šeštokų sukurtas filmukas apie Mokytojo dieną. Numatyta suformuoti tris televizininkų amžiaus grupes – iš 6-tų, 8–10 ir gal 11–12 klasių moksleivių. Jų ruošiamų laidų tematiką, žinoma, kuruos mokytojai. Techniką kol kas parūpina tėvai, bet mokykla ketina įsigyti ir nuosavą aparatūrą.
Per mokyklos televiziją bus skelbiama skubi informacija ir TV sveikinimai, rodomos pačių sukurtos laidas, kai kurios LTV transliacijos, galbūt krepšinis – jei pasitaikys per pertrauką. „Purienų“ mokykloje veikia technologijų būrelis, kurio mokiniai kartu su mokytoju sukūrė elektroninį tablo. Jis irgi naudojamas informacijos sklaidai. Mokykloje mirksi ir būrelio narių sukurtas šviesoforas. Be technologinės kultūros ugdymo, šioje vidurinėje ypač didelis dėmesys skiriamas ekonomikai.
Šio dalyko Lietuvos mokyklose pradėta mokyti prieš trejus metus, bet čia jis atsirado jau 1994-aisiais. Pagal bendrą ugdymo planą ekonomika mokyklose dėstoma 9–12 klasėse, o „Purienose“ veikiančiame būrelyje su jos pagrindais susipažįsta jau šeštokai. („Tai nėra labai anksti, – sako D. Žvirdauskas. – Estijoje šio dalyko mokoma jau nuo antros klasės“.) Be to, „Purienų“ mokykloje kasmet įsisteigia po keletą mokomųjų bendrovių, kuriose su verslumo principais susipažįstama praktiškai – ankstesniais metais jos jau gamino rašikliukus, pardavinėjo spurgas, leido laikraštį ir pan.
Mokoma planuoti... gimtadienį
Šiuolaikiškų mokyklų, einančių koja kojon su Lietuvos ir ES švietimo dokumentuose užsibrėžtais siekiais, be abejo, yra ne viena. Šiandien pabrėžiama, kad naujoji mokykla turi išugdyti bendravimo gimtąja ir užsienio kalbomis, matematinio raštingumo, gamtos mokslų, technologijų, kompiuterinio raštingumo, mokėjimo mokytis ir t. t. įgūdžius. Kad mokykla žengtų į priekį, bendrojo lavinimo bendrosios programos ir išsilavinimo standartai Lietuvoje peržiūrimi ir atnaujinami kas ketveri metai. Pastarąjį kartą tai buvo padaryta 2002–2003 m.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotojos Audronės Šuminienės, labiausiai buvo atnaujintos gerokai pažengusių technologijų (anksčiau vadintų „darbais“) programos. Tiesa, ne visos mokyklos turi bazę naujoms technologijoms vystyti, bet čia turėtų pagelbėti parama iš struktūrinių fondų. „Sagą įsisiūti ar kojinę nusimegzti yra amatininkiška. Dabar žiūrima plačiau ir integruočiau. Pavyzdžiui, mokėti planuoti gimtadienį: kiek tai kainuos, ką iš kokių produktų gaminti, pagalvoti, koks maistas sveikas ir t. t. Į šią sritį ateina planavimas, projektavimas – o tai yra labai naujas požiūris Lietuvoje“, – sakė A. Šuminienė. Be to, darbai kaip anksčiau neskirstomi į vyriškus ir moteriškus – su jais susipažįsta visi.
Ko reikalauja gyvenimas?
Pasak ŠMM atstovės, gyvenimas privertė ir jau svarstoma galimybė paankstinti užsienio kalbų mokymą – dabar pirmos užsienio kalbos pradedama mokytis 4-oje klasėje, antros – 6-oje klasėje, nors labai daug mokyklų imasi ankstyvojo kalbų ugdymo nuo antros klasės. Galvojama ir apie informacinių technologijų mokymo paankstinimą – dabar tai daroma nuo 9-os klasės. Kompiuterių bendrovės dabar jau taikosi net į pačius mažiausiuosius mokinukus. Štai neseniai IBM, vykdydama pasaulinę švietimo programą trijų Lietuvos mokyklų ikipradinukams padovanojo specialiai jiems sukurtus kompiuterius su programine įranga „Kidsmart“, kuri padeda lavinti vaikų matematinį mąstymą, išmokti anglų kalbą, pažinti raides bei lavinti muzikinę klausą. Kita vertus, neretai savo žiniomis vaikai yra aplenkę ir dalį mokytojų, tad stengiamasi gerinti ir pedagogų kompiuterinius gebėjimus.
Mokykloms apsirūpinus įranga, o kompiuteriniam raštingumui tapus savaime suprantamu dalyku, daugiau dėmesio skiriama informacinių technologijų panaudojimui kitų dalykų pamokose – štai, tarkime, per chemijos ar biologijos jau galima eksperimentuoti virtualioje aplinkoje. Šiandien kalbama ne apie internetą, o apie vidinį tinklą – intranetą. Tikimasi, kad intraneto įranga 70 mokyklų pasieks jau šiemet. Iš viso ją turės apie 400 mokyklų. Įdiegus tokius tinklus, turėtų dar labiau išpopuliarėti elektroniniai dienynai ar elektroninės bibliotekos su kompiuterizuotais katalogais. Dabar 10 Lietuvos mokyklų tokius katalogus jau įveda. Mokiniai jau gali naudotis kai kurių didžiųjų bibliotekų, pavyzdžiui, Nacionalinės M. Mažvydo, kompaktiniame diske esančia informacija.
Mokslų įvairenybės
Pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriama verslumui – jo principai įtraukti į visas, net pradinukų, programas, kartu su verslininkais parengta verslumo ugdymo strategija. Vaikai verslumą skatinami įsisavinti ne iš pasakojimų, o praktiškai, virtualioje erdvėje imituodami įmones. Šiandieninė visuomenė reikalauja ir teisinio išprusimo. Teisės pagrindai integruoti į privalomą pilietinio ugdymo kursą, neseniai parengtas teisės vadovėlis mokykloms ir kai kur šis dalykas siūlomas kaip atskiras, – vykdant šį projektą bendradarbiaujama su Teisingumo ministerija. Apskritai, šiandieniniai mokiniai turi galimybę mokytis tokių dalykų, apie kokius jų tėvai nė nesvajojo arba geriausiu atveju mokydavosi tik universitetuose. Kiekvienoje klasėje yra rezervinių pamokų, ir mokyklos savo nuožiūra gali siūlyti pasirenkamuosius dalykus, jeigu mato, kad vaikams to reikia.
Pavyzdžiui, J. Miltinio mokykla Panevėžyje savo programoje turi teatrinių dalykų, mokyklos, esančios šalia draustinių, siūlo išsamesnį ekologinį ugdymą. Tarp pasirenkamų dalykų populiari psichologija, politologija, geopolitika, filosofija, gali būti ir gyvūnų geografija, italų ar ispanų kalbos, vietoj įprastos kūno kultūros pasiūlomas kultūrizmas. Klubuose jis kainuotų, o čia – nemokamai. Kaip pasirenkamasis siūlomas ir lytiškumo ugdymo bei pasirengimo šeimai kursai. „Pasirengimas šeimai – labai reikalingas. Juk šioje srityje yra daug negražių dalykų. Čia mokoma ne kaip sugyventi vaikus, o kaip būti gerais tėvais“, – džiaugiasi kai kuriose Kauno mokyklose įvestu kursu miesto švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas.
Žinoma, mokomųjų dalykų sąrašas negali būti begalinis, pagrįstai nuogąstaujama dėl pernelyg didelių krūvių, kenkiančių vaikų sveikatai. Kita vertus, ypač besidomintys mokslais mokiniai nelabai turi galimybių labiau gilintis į savo mėgstamus dalykus. Todėl kauniečiai pabandė užtaisyti šią spragą – sukūrė ir šiemet pradėjo įgyvendinti gabių arba motyvuotų vaikų ugdymo koncepciją. Eksperimente dalyvauja 9-ios miesto mokyklos, kur sukurti popamokiniai įvairių dalykų klubai. Kitais metais šią sistemą norima įvesti visose Kauno mokyklose. Be to, planuojama sukurti gabių vaikų centrą Kauno „Aušros“ gimnazijoje, kur iš viso miesto į klubus–būrelius susirinkę vaikai dirbtų pagal papildomas programas, lavindami turimų žinių taikymą. Tai būtų tarsi mažosios moksleivių akademijos, skirtos vaikams, kuriems mokytis įdomu.
Į priekį – šlubčiojant
Naujovės patinka vaikams – jie gali kitaip žiūrėti į darbą klasėje, išmoksta dirbti komandoje, naudotis šiuolaikiškais informacijos resursais. Tačiau taip dirbti turi norėti ir mokytojai, o apklausos rodo, kad naujus metodus iš pradžių skeptiškai sutinka net pusė jų. Be to, vaikai teigia, kad dabar propaguojami aktyvūs mokymo metodai netaikomi, o mokytojai aiškina priešingai – kad juos naudoja. Kai kur papildomos rezervinės valandos atiduodamos matematikai, lietuvių kalbai ir pan., o nesiūlomi nauji įdomūs kursai. „Kodėl turime mokyti to, ko neišmokėme per pamokas – juk tam skirtas pakankamas skaičius valandų?“ – piktinasi ir A. Šuminienė. Taigi mokyklos kaita šlubčioja: viena koja esame jau 21-ame, o kita – dar praėjusiame amžiuje.
