aA
Įtarimų sukėlęs uostamiesčio merų automobilis „Audi“ buvo nupirktas iš kretingiškio, kuriam taikytas užkardymo įstatymas. Savivaldybei šį automobilį pardavusi bendrovė jį įsigijo, kai variklio numeris jau buvo nušlifuotas. Antradienį bus atliekama šio skandalą sukėlusio „Audi“ ekspertizė.
Automobilis, vairas
Automobilis, vairas
© DELFI
Išgelbėjo archyvas

Praėjusią savaitę paaiškėjo, jog trys Klaipėdos merai važinėjo vogtu automobiliu. Prieš dešimtmetį uostamiesčio savivaldybė „Audi 100 C 4“ merams vežioti nusipirko iš „Klaipėdos serviso“. Dabar ši bendrovė vadinasi „Klasera“.

Jos generalinis direktorius Vladas Pleskovas pasakojo, jog įmonės archyvuose išliko savivaldybei prieš dešimtmetį parduoto automobilio dokumentai. Iš jų aiškėja, jog bendrovė šią mašiną 1995 metų kovą nusipirko iš kretingiškio Vydmanto Abručio. O šis „Audi“ 1994 metų lapkričio 10 dieną į Lietuvą atsigabeno iš užsienio.

Garsi byla išgaravo

V.Abrutis 1994-ųjų vasarį buvo areštuotas 60 parų, taikant organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, o tų pačių metų gegužę prokuratūros iniciatyva suimtas 15 parų. Kiek vėliau V.Abrutis buvos pasižadėjęs kurį laiką neišvykti.

Pirmadienį pakalbinti V.Abručio nepavyko. Jo žmona Rima sakė, kad vyras yra išvažiavęs darbo reikalais į Vokietiją. Moteris prisiminė, jog prieš dešimtmetį, kai Vydmantas dirbo vairuotoju bendrovėje „Kaukas“, buvo areštuoti jos vadovai.

Kartu su jais buvo suimtas ir alkoholio nevartojęs ir todėl tapęs dešiniąja viršininkų ranka V.Abrutis. „Kai išėjo į laisvę, vyras spjovė į tą „Kauką“ ir pradėjo savo verslą, - dienraščiui pasakojo R.Abrutienė. - Nuo to laiko jis vežioja krovinius į Vakarus.“

„Kauko“ bendrovės vardas tapo plačiai žinomas dėl arbatos, cukraus ir konjako kontrabandos. Per tyrimą iš muitinės sandėlių dingo policijos areštuotas konjakas. Vėliau iš teisėsaugos institucijų „išgaravo“ šia kontrabanda įtartų šešių muitininkų byla. Pareigūnai iki šiol nerado nei alkoholio, nei muitininkų bylos.

Aiškinsis, kas vogė

Jau tada, kai „Audi“ buvo įvežtas į Lietuvą, automobilio registracijos dokumente buvo įrašyta, kad ant varikio numerio nebuvo. Pareigūnams teks išsiaiškinti, ar kėbulo numeris jau tada buvo suklastotas, ar tai buvo padaryta vėliau. Tai turtėtų paaiškėti šiandien, kai Vilniuje bus atlikta ekspertizė. Jos metu tikimasi atstatyti tikrąjį kėbulo numerį. Sužinojus jį, bus nesunku išsiaiškinti, kada ir kur jis buvo pavogtas. Galbūt pasiseks sužinoti, kas tai padarė.

Sukirto rankomis

„Klaseros“ vadovas puikiai prisimena, kaip pirktą sau automobilį pirko iš kretingiškio ir pardavė savivaldybei. „Tais metais ruošėmės atstovauti „Audi“ koncernui, todėl man, kaip bendrovės direktoriui, pačiam reikėjo važinėti tokios markės automobiliu, bet naujas mums tada dar buvo per brangus, - pasakojo V.Pleskovas. - Radome skelbimą laikraštyje. Pardavėjas prašė ne per brangiai, todėl suderėjome kainą ir nusipirkome. Nedaug remonto reikalavusį automobilį patvarkėme mūsų servise.

Neketinau jo parduoti, nes man automobilis tiko ir patiko, tačiau po pusmečio savivaldybė paskelbė konkursą mero automobiliui pirkti. Pamenu, parodžiau merui S.Šukiui savo mašiną kaip pavyzdį ir sakiau, kad tokį patį galime parvežti iš Vokietijos. Merui automobilis patiko. Jis paklausė, ar negalėtume parduoti būtent tą, kuriuo aš važinėjau. Sukirtome rankomis, ir jau kitą dieną „Audi“ tapo savivaldybės nuosavybe.“

Registravo 5 kartus

V.Pleskovą stebina, kodėl kėbulo numerio klastotė paaiškėjo tik dabar, juk automobilį apžiūrinėjo tiek daug žmonių. V.Pleskovas suskaičiavo bene šešias instancijas, kurios privalėjo, bet nepastebėjo perkaltų numerių. Pirmieji klastotę galėjo pamatyti Lietuvos pasieniečiai dar 1994 metais, kai automobilis įvažiavo į Lietuvą.

Bene penkis kartus automobilis buvo įregistruojamas ir išregistruojamas, kol tapo Klaipėdos savivaldybės nuosavybe. Kvalifikuoti specialistai Registrų centre pradėjo dirbti neseniai, todėl anksčiau būdavo tik sutikrinami numeriai dokumentuose ir ant kėbulo. Ar jie tikri, nemokėta atskirti.