Kaltinimai reiškia tik įtarimą, todėl E.Andersonas bus laikomas nekaltu, kol jo kaltė bus įrodyta, priduriama pranešime. Kariškiai nurodo negalintys pateikti konkrečių detalių, tačiau vienas atstovas patvirtino, kad šie kaltinimai susiję su minėtu rugpjūčio mėnesį Bagdado Sadro rajone įvykusiu incidentu.
Bylos dėl žmogžudysčių, kurios dar labiau pakurstė skandalą, kilusį paaiškėjus apie kalinių žeminimą Abu Graibo kalėjime, buvo iškeltos keliems Irake tarnaujantiems JAV kariams.
Aiškinamasi, ar E.Andersonas tikrai leido dviem kareiviams nušauti irakietį, kuris buvo taip sunkiai sužeistas, kad, jų manymu, vis tiek nebūtų išgyvenęs.
Vienas šių dviejų kareivių, seržantas Cardenasas Albanas, praėjusį mėnesį dalyvavo ikiteisminiame Bagdado karinio teismo posėdyje. Antrasis, seržantas Johnny Horne'as, prieš teisėją stos vėliau.
Jeigu bus pripažinti kaltais, jiems grės kalėjimas iki gyvos galvos, bet gali būti paskirta ir mirties bausmė. J.Horne'as dar kaltinamas prašymu įvykdyti žmogžudystę.
Minimas incidentas įvyko rugpjūčio 18-osios rytą sostinės Sadro rajone, kur gyvena daugiausia šiitai, kai JAV kariai pradėjo šaudyti į vieną šiukšliavežį, klaidingai pamanę, kad pakelėje dedamos bombos, sako incidentą matę irakiečiai ir JAV kariškiai.
Šiukšliavežiui užsidegus ir sprogus, žuvo maždaug šeši irakiečiai, o tas paauglys, kurį paskui, kaip teigiama, nušovė kareiviai, buvo sunkiai sužeistas. Vis dar neaišku, ar tada buvo rasta kokia nors bomba.
Tuo metu pajėgos dalyvavo susirėmimuose su radikalių pažiūrų šiitų lyderio Moqtados Sadro kovotojais.
Kaip anksčiau liudijo C.Albanas, sužeistam irakiečiui išlipus iš šiukšliavežio, J.Horne'as priėjo prie jo ir apžiūrėjo sužeidimus, o tada gavo savo vado E.Andersono įsakymą padaryti visa, kas reikalinga, kad "tas vyras būtų išvaduotas iš kančių".
