aA
Aukštųjų mokyklų studentai, atsikraustę iš įvairiausių Lietuvos kampelių į vadinamuosius „barakus“, pirmiausia pašiurpsta išvydę bendro naudojimo virtuves apsilupusiomis sienomis ir užkimštomis kriauklėmis, antisanitarines dušines, patamsėjusias nuo rūdžių ir pelėsių, specifiniu „kvapeliu“ atsiduodančius tualetus. Negi čia teks gyventi?
Bendrabučių senbuvių tai nestebina: jie jau beveik „susidraugavo“ su geležinėmis lovomis, nekreipia dėmesio į byrantį tinką virš galvos, šmirinėjančias po kojomis peles ir devynias gyvybes turinčius tarakonus.

Šalies aukštųjų mokyklų vadovai, studentų atstovybės suka galvas, kaip sudaryti studentams tinkamas gyventi sąlygas, kai bendrabučiai kapitalinio remonto nėra regėję 20–30 metų. „Kaskart važiuojant liftu galvoju: o jei įstrigsiu, kas nors nutruks ir aš nudardėsiu žemyn. Tas pat ir balkone – kol kas nors nenukris ir neužsimuš, tol, matyt, niekas nieko nedarys. Kambariuose pelija sienos – tikriausiai nuo plastikinių langų, mat nėra normalios ventiliacijos“, – gyvenimo studentiškame bendrabutyje „patogumus“ vardija Vilniaus universiteto (VU) studentė Eglė Petkutė, vadinamame „Niujorke“ išgyvenusi 3 metus. Ji prisipažino, kad jai buvę nesmagu į svečius pasikviesti kokį žmogų iš svetur. Su draugais irgi mieliau susitinka kitur.

„Nušiurę, seni tapetai – pas kaimo močiutę tokių nepamatysi, nyku“, – pirmuoju įspūdžiu nebuvo sužavėta ir prieš metus studentų „Kamčiatkoje“ įsikūrusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentė Nadežda. Pasak jos, čia dauguma gyvena blokuose. Jie sudaryti iš dviejų kambarių, kuriems priklauso atskiras tualetas ir praustuvė, o dušinė ir virtuvė – bendros visam aukštui. Tačiau tame bendrabutyje, į kurį ji atsikėlė, apie 10 žmonių buvo priversti naudotis bendru tualetu ir dušine. Juokingiausia, kad kai buvo užimta dušinė, negalėdavai patekti į tualetą, ir atvirkščiai. Turėdavai arba laukti eilutėje arba eiti „į svečius“.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidento Viačeslavo Palkevičiaus teigimu, kai kurių universitetų bendrabučiuose į vieną dušinę „pretenduoja“ 5 žmonės, o kai kuriuose – net iki 30. „Įsivaizduokite, kokios ten higienos sąlygos, kokia susidaro eilutė, kai rytą prieš paskaitas nori nusimaudyti“, – pasakoja studentų atstovybių prezidentas.

Pikantiškas gyvenimas „barake“

Apsigyvenus kai kuriuose vadinamuosiuose „barakuose“, „džiugina“ galimybė pabendrauti su aukšto gyventojais gretimoje tualeto kabinoje. Išbandžiusi šešiolikaaukštį „Niujorko“ bendrabutį, Kauno kolegijos studentė Vilma Markauskaitė sako, kad kolegijos ir universiteto bendrabučių neverta nė lyginti: „Pas mus žymiai geriau – neseniai viskas suremontuota, švaru“.

Dar vienas „barakų“ džiaugsmas – tarakonai. „Išnaikini juos savo kambaryje, jie tuoj atropoja iš kitų kambarių“, – baisisi E. Petkutė. Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) 4 metus studijuojanti Ania Sadovskaja sako, kad bendrabutyje, kuriame ji gyvena, pilna ne tik tarakonų, bet ir žiurkių. „Viskas visur pragraužta – ir grindys, ir sienos, ir maistas“, – skundžiasi mergina, jau pavargusi kovoti su šiais gyviais. VGTU, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Kauno kolegijos studentams dėl to nereikia rūpintis – su nepageidaujamais „svečiais“ čia susitvarko bendrabučių darbuotojai.

To nepasakysi apie dar vienus VU „barakų“ gyventojus – statybininkus. Pasak studentų, jie dažnai būna neblaivūs, tad liftai dvokia alkoholiu. Nemalonu su jais dalytis ir bendromis dušinėmis. Dėl prastos bendrabučių būklės, studentės Eglės manymu, iš dalies kalti ir patys studentai, netausojantys bendro turto.

Nesaugu

Pasak LSAS prezidento V. Palkevičiaus, kai kurie bendrabučiai statyti dar 7-ame dešimtmetyje, todėl būtinai turi būti renovuoti. 20 aukštųjų mokyklų studentų savivaldų vienijančios LSAS duomenimis, šalies bendrabučių renovacijai valstybė per 14 nepriklausomybės metų teskyrė 5 mln. Lt, neskaičiuojant kai kurių investicinių projektų finansavimo. Biudžeto lėšomis buvo pastatytas naujas modernus Lietuvos teisės universiteto (LTU) bendrabutis, bankrutavęs Kauno viešbutis „Baltija“ perorganizuotas į VDU bendrabutį, tvarkyta VPU bendrabučių apšildymo sistema. Tačiau iki visiškos laimės dar labai toli – gerai sutvarkytais bendrabučiais kol kas gali pasigirti tik Karo akademijos ir LTU studentai.

Pasak LSAS atstovo darbo grupei dėl bendrabučių Artūro Šalčio, daliniam pastatų remontui, kuris užtikrintų gyventojų saugumą, reikėtų kiekvienam universitetui skirti vidutiniškai po 6–7 mln. Lt. O kai kurių bendrabučių būklė tokia kritiška, kad A. Šaltis abejoja, ar kapitalinis pastatų remontas valstybei atsipirktų per 15 metų. Šiuo metu LSAS nariai svarsto kelis bendrabučių remonto finansavimo variantus ir derasi su atitinkamomis institucijomis dėl jų įgyvendinimo. LSAS prezidento teigimu, daug kas priklausys ne tik nuo to, kokia suma bus skirta renovacijai, bet ir nuo to, ar viešosios įstaigos galės paimti paskolą iš banko.

Jau daugiau nei metai VU bendrabučius administruoja viešoji įstaiga „Vilniaus universiteto būstas“, siekianti pagerinti studentų gyvenimo sąlygas. Pasak V. Palkevičiaus, užsienio šalyse bendrabučių ūkis atskirtas nuo universitetų. Kaip teigia VU administracijos reikalų prorektorius dr. Aleksas Pikturna, iki šiol kiekvienais metais VU dėl bendrabučių patirdavo apie 1 mln. Lt nuostolių, kuriuos turėdavo padengti iš savo kišenės. Dabar bendrabučiai ne tik save išlaiko, bet ir per metus investuoja apie 400 tūkst. Lt į pastatų atnaujinimą. Planuojama, kad ir VGTU bei KTU bendrabučius artimiausiu metu administruos viešosios įstaigos, o ne universitetai, kurie teisiškai negali nei skolintis, nei imti paskolos.

Trūksta vietų

Problemos kyla ne tik dėl apgailėtinos bendrabučių būklės, bet ir dėl vietų juose trūkumo. LSAS atliko universitetų ir kolegijų apklausą, kad išsiaiškintų, kiek papildomai vietų dar reikėtų jų bendrabučiuose. Lyginta, kiek aukštosioms mokykloms pateikta prašymų dėl gyvenamosios vietos ir kiek jų patenkinta. Pasak LSAS atstovo A. Šalčio, VGTU šiemet apgyvendino tik apie 60 proc. to pageidavusių studentų, VPU – maždaug pusę, LTU – 40–50 proc. Tik VU dar turėjo rezervų, tad patenkino apie 80 proc. prašymų. Tačiau kitais metais numato apgyvendinti apie 50–60 proc. pirmakursių. O štai Šiaulių kolegija, pasak V. Palkevičiaus, iš karto pranešė, kad nepatenkino daugybės studentų prašymų, nes kolegijos bendrabučiai – avarinės būklės ir apgyvendinti ten žmonių negalima.

„Jeigu paklaustumėte, kiek nuo nepriklausomybės atgavimo atsirado naujų bendrabučių, tai vienintelis naujas bendrabutis yra LTU bendrabutis. Studentų kasmet daugėja, o bendrabučių Lietuvoje ne padaugėjo, o sumažėjo, – guodžiasi A. Šaltis. – Keliasdešimt taip reikalingų VU studentams vietų atsirastų, jei išsikraustytų nuo seno čia gyvenančios dešimt šeimų. Aišku, čia jiems sudarytos šiltnamio sąlygos, nes jie moka tiktai už nuomą – 300–400 Lt. Pabandykite Vilniuje už 400 Lt išsinuomoti butą, nors ir vieno kambario“, – sako A. Šaltis.

Šiuo metu kainos aukštosiose mokyklose labai skiriasi – studentams už mėnesį tenka mokėti 60–160 Lt. LSAS užsakymu vykdomas sociologinis tyrimas jau spalio pradžioje parodys, kiek studentai sutiktų mokėti už gerai renovuotą bendrabutį, ir ar jie sutiktų mokėti daugiau. Pasirodo, už labai gerai suremontuotą ir šiuolaikiškai įrengtą kambarį studentai sutiktų mokėti net iki 218 Lt. „Jeigu būtų įrengti nauji bendrabučiai, jų kaina galėtų būti ne tik didesnė, bet ir mažesnė, nes už komunalines paslaugas galbūt tektų mokėti mažiau“, – mano V. Palkevičius. Pagal dabartinę tvarką komunalinės paslaugos sudaro didžiausią bendrabučių nuomos dalį. Pavyzdžiui, VU studentai už vietą triviečiame kambaryje moka 115 Lt, ir iš jų net 90 Lt atskaičiuojama už komunalines paslaugas. LSAS atstovų teigimu, sukūrus normalią bendrabučių administravimo sistemą visose aukštosiose mokyklose galiotų vienodos bendrabučių nuomos kainos.

Vis dėlto, kad ir kaip studentai keiktų gyvenimo sąlygas „barakuose“, visi sutinka, kad pagyventi juose būtinai reikia. Bent tam, kad kada nors turėtum su kuo palyginti įsigytą butą ar namą.

Savaitraštis