Ministras komentavo NATO Jungtinių pajėgų Europoje vyriausiojo vado generolo Jameso Joneso (Džeimso Džounso) interviu britų dienraščiui "Financial Times" išsakytą susirūpinimą, jog dešimt NATO valstybių atsisakė siųsti savo karius į Irako kariuomenės mokymo misiją.
Anot J.Joneso, "šis faktas kelia nerimą, galvojant apie galimą jo reikšmę Aljanso sanglaudai būsimose misijose".
Ministro L.Linkevičiaus teigimu, "tokios išimtys netoleruotinos, nes Aljanso kariuomenės vadovybei sunku planuoti operacijas".
Pasak L.Linkevičiaus, pasirengimai Irako mokymo misijai "leidžia įžiūrėti analogijų" su NATO oro policijos misija Baltijos šalių oro erdvėje, kurią planuojant, taip pat iškilo sunkumų generuojant pajėgas. "Tačiau galiausiai oro policijos misija sėkmingai ir efektyviai veikia", - sakė L.Linkevičius.
Lietuvos ministras teigė tikįs, kad dėl dešimties valstybių atsisakymo dalyvauti misijoje ši Aljanso užduotis nežlugs. Lietuva karių mokymui planuoja siųsti tris kariškius - puskarininkius ir karininkus.
Birželį NATO viršūnių susitikime Stambule buvo priimtas politinis sprendimas surengti Irako kariuomenės mokymo misiją, vasarą vyko galimybių studija ir operacijos planavimas, o rugsėjį Šiaurės Atlanto Taryba po karštų diskusijų nutarė, jog Irako kariai bus mokomi savo šalies teritorijoje. Tam įnirtingai priešinosi Prancūzija, Vokietija ir Belgija. Paryžius ir Berlynas rėmė siūlymą irakiečius mokyti už jų šalies ribų, mokymo centruose Europoje, taip sumažinant riziką tarptautinės koalicijos pajėgoms.
Galiausiai Aljansas patvirtino planus nusiųsti į Iraką apie 300 karinių instruktorių. NATO ketina per metus parengti 1 tūkst. karininkų, kurie mokysis netoli Bagdado steigiamoje Karo akademijoje. Šio centro įkūrimas prisidės prie platesnės JAV vadovaujamos apmokymų misijos, kurios tikslas - iki sausį Irake planuojamų visuotinių rinkimų parengti 150 tūkst. karių saugumo pajėgas.
