Seimo valdantieji užsimojo pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymą, kad politinėms partijoms negaliotų jo nuostatos. Neatmetama galimybė, jog išimtį parlamentas įtvirtins dar iki kovo 10 dienos.
Partijoms padaugėjo prievolių
Nuo sausio 1 d. įsigaliojus Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisoms, politinėms partijoms draudžiama priimti aukas iš juridinių asmenų, o gyventojų aukos yra stipriai apribotos.
Prarastas lėšas partijoms kompensuos biudžetas. Ši parama iš valstybės iždo sudarys maždaug 20 mln. Lt, o iki šiol kasmet tekdavo apie 5,5 mln. Lt.
Tačiau priėmus šias nuostatas paaiškėjo, kad partijoms, kaip ir kitoms organizacijoms, teks laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo.
Jos privalo kiekvieną pirkimą pagrįsti surengdamos konkursus, apklausas. Todėl Seimo valdančiųjų iniciatyva parlamente liberalas Algis Čaplikas įregistravo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisą, numatančią, kad partijoms įstatymas nebūtų taikomas.
Per neeilinę Seimo sesiją, vykusią sausio 17–19 d., parlamentui taip ir nepavyko priimti minėtų pataisų, nes Seimo opozicija, protestuodama dėl to, kad iš darbotvarkės buvo išbrauktas klausimas dėl komisijos sudarymo banko „Snoras“ veiklai ištirti, išėjo iš salės.
Sesijoje nelikus 71 parlamentaro visi įstatymai, įskaitant ir Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, liko nepriimti. Tačiau Seimas neatsisakė partijas paversti privilegijuotais subjektais.
Ieškos landų įstatymui apeiti
Formalus opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis sako, kad ne Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos nulėmė opozicijos demaršą Seime.
„Bet aš linkęs tą įstatymą keisti, nes atsiras nešvarios politinės kovos atvejų, kai konkurentai skųs teismams pirkimus, susijusius su politine reklama žiniasklaidoje“, – teigė V.Mazuronis.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma tikina, kad „partijų negalima primityviai lyginti su eiliniu jų buvimu“.
„Partijos iš kitų išsiskiria, nes turi atskirą savo įstatymą ir jos pagal Konstituciją atitinka esminius demokratinius pagrindus“, – kalbėjo J.Razma.
Jis aiškina, kad viešųjų pirkimų procedūrų partijos laikytųsi pirkdamos ryšių paslaugas, kompiuterius, nuomodamosi nekilnojamąjį turtą ir kitką.
„Bet tikrai nelengva įsivaizduoti, kad viešųjų pirkimų nuostatos būtų taikomos perkant politinę reklamą, viešųjų ryšių paslaugas“, – pabrėžė J. Razma.
Pasak jo, tokiu atveju politinės partijos į pirkimo dokumentus „surašys tokias sąlygas, kad liks vienintelis dalyvis ir įstatymas bus pritaikytas“.
Neliktų paslėptos reklamos
Dalies Seimo narių norą politinėms partijoms taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo išimtį parlamentarė Rima Baškienė vadina primityviu noru iškilti aukščiau kitų Lietuvos piliečių. „Visi teiginiai, kad įstatymas pernelyg sudėtingas partijoms – tai primityvus noras būti aukščiau kitų“, – teigė R.Baškienė.
Jos žodžiais, „jei įstatymo laikosi vaikų globos įstaigos, ligoninės ir kitos organizacijos, kodėl turėtų būti taikomos išimtys partijoms“. „Visi puikiai žinome, kad įtvirtinus išimtį, jų užsinorės ir kiti“, – sako R.Baškienė.
Ji neabejoja, kad spaudoje sumažės paslėptos politinės reklamos.
„Seime neretai išgirstu, kad vienas laikraštis yra socialdemokratų, kitas – konservatorių, o kai teks už kiekvieną pirkimą atsiskaityti, paslėptos reklamos nebeliks. Turės būti parašyta, kiek ir kokia partija užsakė reklamos“, – akcentavo R. Baškienė.
Laukia neeilinė sesija?
Išimtį politinėms partijoms Seimas mėgins pritaikyti dar iki pavasario sesijos pradžios (kovo 10 d.).
Neeilinę sesiją ketinama surengti sausio 30 d., bet tuomet bus svarstomas vienintelis klausimas dėl komisijos sudarymo banko „Snoras“ veiklai ištirti.
Seimo statutas numato, kad neeilinėje sesijoje negalima svarstyti papildomų klausimų, o kitą neeilinę sesiją galima skelbti tik po 10 dienų.
„Neatmetu galimybės, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos bus priimtos iki pavasario sesijos pradžios, bet kitai neeilinei sesijai skelbti parašai kol kas nerenkami“, – sakė J.Razma.
Kol išimtys politinėms partijoms netaikomos, jos privalo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo.
„Jei partijų veikla daugiau nei 50 proc. finansuojama iš valstybės biudžeto, jos privalo laikytis šio įstatymo nuostatų“, – teigia Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorius Žydrūnas Plytnikas.
Pasak VPT vadovo, ši prievolė užtikrina valstybės finansų naudojimo skaidrumą ir viešumą.
