Pirmadienį Jo Eminencija lankėsi Mykolo Romerio universiteto Profesorių klube. Čia su dėstytojais A. J. Bačkis kalbėjosi apie bendravimą ir gailestingumą.
Pasak kardinolo, gailestingumo idėja tikinčiam žmogui - ypatinga Dievo savybė. Šventajame Rašte kalbama apie ištikimą Dievo meilę žmogui. Kalėdas A. J. Bačkis vadino Kristaus gailestingumo švente, mat Dievas sukūrė ištikimą žmogų, išsirinko tautą, paruošė Išganytoją ir parodė didžiausią gailestingumą atsiųsdamas į pasaulį savo sūnų.
„Kadangi pradėjome kalbėti apie gailestingumą, visi turbūt prisimenate 2004 m. skandalą su lenkais, kad išdrįsau paimti Gailestingumo paveikslą iš Šventosios Dvasios bažnyčios ir pernešti į atskirą šventovę. Norėjau, kad jis būtų atviras visoms tautoms, ne tik lietuviams, ir tas pasiteisino – daug atvažiuoja pažiūrėti iš Airijos, Italijos, Prancūzijos, tai pasirodė populiarus dalykas. Bet man dar už tai neatleido“, - sakė hierarchas.
Nemėgsta žodžio tolerancija
A. J. Bačkis užsiminė nemėgstantis žodžio tolerancija. „Aš užaugęs Prancūzijoje, ten sako „Maison de la tolerance“ – tai prostitučių namai. Kodėl taip vadina? Buvo įstatymai, kurie toleravo tą blogį ir nustatė, kad galima laikyti tuose namuose. (...) Aš kalbėčiau apie pagarbą žmogaus orumui, pagarbą žmogui, o tolerancija bendrinėje kalboje dabar įgauna toleranciją bet kam – ir blogiui“, - kalbėjo kardinolas.
A. J. Bačkio manymu, tolerancija vis tik turi siekti gėrio, tiesos. „Tolerancija viską leisti, viską priimti – aš išgalvosiu ką nors, o jūs būkit tolerantiški ir priimkit mano durnystę. Žmoguje turi būt ir tiesos ieškojimo, ir gėrio siekimas. Jei man kažkas blogis, aš labai atsiprašau, aš nesu tolerantiškas“, - teigė jis. Kardinolas patikslino gerbiantis kitaip galvojantį žmogų, bet jei su juo nesutinka, tai pasakys į akis.
Toleranciją jis supranta kaip pagarbą žmogui, kitų nuomonei, o ne ideologijų kovą. Pasak A. J.Bačkio, gailestingumo esmė - pagarba žmogui ir jo orumui.
„Tai ne tai, kad pasigailiu tavęs, numetu pinigėlį vargšui. Tiesa, Artūras Zuokas nebeleidžia to daryti, bet aš vis tiek darysiu. Gailestingumas nėra žmogaus pasigailėjimas – tai matymas žmogaus tokio, koks jis yra – luošas ar aklas, ar pamestinukas vaikelis, ar kitaip galvojantis suaugęs inteligentas. Į visus reikia žiūrėti su meile ir su pagarba“, - mokė A. J. Bačkis.
Turi padėti ir narkomanams, ir vienišoms motinoms
Kardinolas kalbėjo ir apie Bažnyčios užduotį.
„Reikia žiūrėti, kur skauda, kur kas darosi – Bažnyčia turi ten būti. Turime būti su narkomanais, su vienišomis motinomis, turime būti šalia šeimos ir padėti šeimai. Manau, čia gailestingumo darbas – parodyti meilę žmogui“, - sakė A. J. Bačkis.
A. J. Bačkio nuomone, jei Vakarų Europa galutinai atsisakys savo krikščioniškų vertybių, yra pasmerkta žlugimui. Tuomet, prognozavo jis, mūsų vietą užims kiti.
Jo Eminencija nepamiršo ir šeimos sampratos klausimo. A. J. Bačkio nuomone, santuokos institutas buvo visose civilizacijose, o dabar jis savotiškai nuvertinamas ir griaunamas. „Man tai skaudu, ir aš čia netolerantškai pasisakau – man tai atrodo svarbi tiesa, kurią reikia ginti, puoselėti, pagarbą išlaikyti“, - teigė Vilniaus arkivyskupas metropolitas.
