"Mes esame tvirtai pasiryžę imtis reikalingų priemonių paspartinti ekonomikos augimą ir sustiprinti mūsų finansinių rinkų stabilumą", - teigiama galutiniame susitikimo pareiškime, kuriame taip pat užtikrinama dėl ryžtingų pastangų kovoti su terorizmo finansavimu.
G-7 valstybės - Jungtinės Valstijos, Britanija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Japonija - susitarė praplėsti egzistuojantį paktą prieš pinigų plovimą ir taip nutraukti pasaulio bankų sistemoje cirkuliuojančius piniginius srautus, skirtus finansuoti teroristinius išpuolius tokius kaip Amerikoje, sulyginusius su žeme Pasaulio prekybos centro dangoraižius Niujorke ir apgriovusius dalį Pentagono Vašingtone.
"Didžiojo septyneto šalys kartu nusprendė kovoti su tarptautinį terorizmą remiančiomis ekonominėmis priemonėmis taip, kaip anksčiau dar nebuvo kovojama", - tvirtino JAV finansų sekretorius Paulas O'Neillas.
Vieno puslapio pareiškime teigiama, kad 1989 metais G-7 įkurta tarnyba "Financial Action Task Force" (FATF), šiuo metu pagrindinį dėmesį skirianti kovai su narkotikų platinimu, bus perorganizuota į instituciją, kovosiančią su tokiomis grupuotėmis kaip Osamos bin Ladeno vadovaujama "Al Qaeda" ("Bazė"), kuri įtariama išpuolių Jungtinėse Valstijose organizavimu.
Sprendimas sugriežtinti ekonomines kovos su terorizmu priemones yra glaudžiai susijęs su G-7 valstybių ministrų siekiu atgauti visuomenės pasitikėjimą globalinės ekonomikos ateitimi.
"Vienybės ir pasitikėjimo jausmas yra labai stiprus, - sakė Prancūzijos finansų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas). - Teroristai sugebėjo nužudyti tūkstančius žmonių ir taip pat norėjo sužlugdyti mūsų ekonomikas, tačiau (globalinė) ekonomika atsilaikė ir mes esame vieningi".
Daugelio nepriklausomų ekonomistų nuomone, teroro išpuoliai pasmerkė JAV dideliam ekonomikos nuosmukiui, kuris savo ruožtu sukelia didesnę riziką dėl globalinės ekonomikos sulėtėjimo, tačiau G-7 ministrai deda visas pastangas, kad paneigtų tokią nuomonę.