Narystės NATO siekiančių valstybių vadovai taip pat kalbėjo apie būtinybę bendradarbiauti sprendžiant Europos saugumo reikalus, bei principų, kuriais būtų grindžiami santykiai su Rusija, paiešką.
Sofijos forume dalyvaujantis politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Raimundas Lopata BNS korespondentui sakė, jog susitikimo dalyviai tarptautinei bendruomenei siunčia du signalus: išreiškia šalių kandidačių solidarumą bei paramą kovai su tarptautiniu terorizmu besiruošiančioms JAV, ir viltį, kad NATO plėtra vyks nepriklausomai nuo naujų tarptautinių veiksnių.
Pasak R.Lopatos, tai atspindi ir renginio pabaigoje numatytos deklaracijos projektas, kuriame pabrėžiama Europos šalių ir JAV glaudaus bendradarbiavimo ir NATO plėtros svarba.
Politologas taip pat atkreipė dėmesį į NATO generalinio sekretoriaus George'o Robertsono forume išsakytą mintį, jog atėjo metas ne tik skelbti savo pasišventimą euroatlantinėms vertybėms, bet ir imtis bendrų veiksmų.
Paklaustas, kaip vertina, NATO vadovybės atstovų išsakytas mintis dėl Aljanso plėtros, R.Lopata sakė, jog pirmiausia akcentuojami kariniai, politiniai standartai - į NATO bus priimtos tik geriausiai pasiruošusios kandidatės. Tačiau, pasak R.Lopatos, neatmetama ir galimybė, jog plėtrai bus pritaikytas "regatos" principas, pagal kurį narystei pakviestos bus visos kandidatės, tačiau visavertėmis narėmis taps tik įvykdžiusios keliamus narystės reikalavimus.
"Sofijoje deklaruotas "Vilniaus dešimtuko" solidarumas ir pasiryžimas prisidėti prie Šiaurės Atlanto sutarties Penktojo straipsnio (dėl kolektyvinės gynybos agresijos prieš vieną narę atveju - BNS) įgyvendinimo turėjo būti aiškus ženklas, rodantis nesumažėjusią šalių vienybę ir nepakitusius siekius", - teigė politologas.
