1999 metais Seimo priimtu Krašto apsaugos sistemos finansavimo strategijos įstatymu Lietuva įsipareigojo 2002 metais gynybos reikmėms skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šis įsipareigojimas šiemet gegužę patvirtintas 12-kos parlamentinių partijų susitarimu, papildomai įsipareigojant 2003-2004 metais nemažinti šio finansavimo rodiklio.
Pagal pernai Seimo priimtą Švietimo ir mokslo ilgalaikio finansavimo įstatymą, 2002 m. mokslui turėtų būti skirta ne mažiau kaip 1,35 proc. bendrojo vidaus produkto.
"Krašto apsaugos ministerija gali 0,3 proc. savo biudžeto perduoti aukštajam mokslui. Aš manau, jog tam neprieštaraus ir Briuselis", - siūlė R.Pavilionis.
Pasak jo, tie 0,3 proc. sudarytų apie 150 mln. litų.
"Mes sieksime, bet negalime perspausti", - po susitikimo BNS sakė A.Paulauskas, paklaustas, ar socialliberalai sieks, kad būtų įgyvendintas švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymas.
Krašto apsaugos viceministras Povilas Malakauskas BNS ketvirtadienį sakė, kad krašto apsaugos išlaidų mažinimas užkirstų kelią konkrečių pasirengimo narystei NATO programų vykdymui.
"Svarbu ne procentai, bet lėšos, kurias mes jau numatėme ypač svarbių pasiruošimo narystei programų įgyvendinimui", - sakė P.Malakauskas.