aA
Nors Akcinių bendrovių įstatymas leidžia bendrovės akcininkams skolinti ir skolintis iš bendrovės pinigines lėšas, tačiau įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, daug kam kyla klausimas, ar tai neprieštarauja šio kodekso normoms, sakoma Teisingumo ministerijos pranešime spaudai.
Civilinis kodeksas nedraudžia bendrovės akcininkams skolinti ir skolintis iš bendrovės lėšų. Tiesa, Akcinių bendrovių įstatymas nustato papildomus reikalavimus bendrovei skolintis iš savo akcininkų: bendrovė neturi teisės įkeisti savo turto; skolinantis iš akcininko pagal paskolos sutartį, metinė paskolos palūkanų norma negali būti didesnė už praėjusį kalendorinį ketvirtį aukciono būdu išleistų litais LR valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį.
Be to, LR įstatymas dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo juridiniams ir fiziniams asmenims nustato, kad bendrovės, užsiimančios ūkine-komercine veikla, gali skolinti fiziniams asmenims pinigus, kurių suma negali būti didesnė už nuosavą kapitalą.
Remiantis Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 6 dalimi, bendrovės akcininkas gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios akcininkas jis yra. Apie tokį sandorį akcininkas privalo nedelsdamas pranešti bendrovės valdymo organams, jos akcininkų susirinkimui arba kitiems akcininkams CK nustatyta tvarka, jei bendrovės steigimo dokumentai aiškiai nenustato kitos informavimo tvarkos, aiškinama Teisingumo ministerijos pranešime spaudai.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
