Ministro atstovė spaudai pranešė, kad A.Pabrikas laiške supažindino kolegas iš ES su padėtimi Latvijoje ir nurodė pagrindinius argumentus šio termino naudai, išvardindamas ir teisinius, lingvistinius, socialinius psichologinius bei politinius aspektus.
A.Pabrikas taip pat priminė, kad vienas svarbiausių ES principų yra gerbti kiekvienos jos narės nacionalinį ir kultūrinį savitumą.
Be to, rašo ministras, žmonės jau įprato prie "eiro", ir gali labai skeptiškai sureaguoti į ES primygtinai brukamą žodį, nebūdingą latvių kalbai. "Iš principo toks ES sprendimas gali būti vertinamas kaip latvių kalbos diskriminavimas", - mano ministras.
Lietuvos diplomatai savo ruožtu stengiasi įtikinti ES institucijas, jog būtina leisti lietuvių bendrinėje kalboje terminą "euro" vartoti su kaitaliojama galūne.
Rugsėjo mėnesį vykusiame ES finansų ministrų susitikime Bendrijos naujokių - Lietuvos, Latvijos, Vengrijos ir Slovėnijos - ministrai nurodė, kad jų šalyse žodis "euro", siekiant palengvinti tarimą, rašomas kitaip.
Tačiau EK išleistame pasiūlyme nurodoma, kad žodis "euro" visų ES šalių oficialiuose dokumentuose turi būti rašomas vienodai.
ES finansų ministrų susitikime finansų ministras Gerritas Zalmas teigė, kad skirtinga rašyba "nebūtų labai naudinga kuriant Europoje vienybę ir aiškumą".
Europos centrinio banko vadovas Jeanas-Claude'as Trichet anksčiau yra sakęs, kad jo darbuotojai patikrino teisinę padėtį ir nustatė, kad rašybą "euro" 1997 metais įpareigojo vartoti ES lyderiai.
Eurą yra įsivedusios 12 iš 25 ES narių. 10 gegužės mėnesį į Sąjungą įstojusių valstybių privalės jį įsivesti tada, kai jų ekonomika tam bus pasirengusi.
