Laiške teigiama, kad šiai problemai Lietuvoje iki šiol neskirta jokio dėmesio, nors jos rimtumą patvirtina tarptautinė statistika, pranešė ryšių su visuomene bendrovė "Pro Group".
2001-2002 metais Pasaulinės sveikatos organizacijos atlikto tarptautinio tyrimo duomenimis, Lietuva tarp 36 šalių užima pirmą poziciją pagal vaikų, iš kurių tyčiojamasi, skaičių.
Ši tendencija, nekinta nuo 1998 metų, kai Lietuva buvo įtraukta į tyrimą.
Smurtą ir tyčiojimąsi, kaip vienas dažniausių problemų su kuriomis susiduriama mokyklose, nurodė ir šių metų rugpjūtį paskelbtame tyrime dalyvavę jaunuoliai. Tyrimas buvo vykdytas Vilniaus, Alytaus, Druskininkų miestų bei Akmenės, Kauno ir Utenos rajonų savivaldybėse.
Pasak "Vaikų linijos" Vilniaus tarnybos vadovo Roberto Povilaičio, šių metų pradžioje Lietuvos mokyklose pradėta įgyvendinti kampanija "Nustok tyčiotis" tik patvirtino šios problemos aštrumą.
"Vaikų linijos" rengtuose seminaruose dalyvavę keli šimtai socialinių pedagogų, psichologų, mokytojų bei administracijos darbuotojų patvirtino, jog jie neturi jokių metodinių gairių, kaip tikslingai spręsti šią išplitusią problemą.
"Efektyviam darbui trukdo klaidingos visuomenės nuostatos apie patyčių reikšmę ir poveikį vaikams. Juk vakarų Europos šalyse niekas neabejoja, kad mokykloje paplitusi agresija, pasireiškianti įvairiausiomis formomis - nuo žodinių įžeidinėjimų, apvardžiavimų iki fizinio smurto ir reketavimo, nėra norma", - sako R.Povilaitis.
Pasak jo, kasdienė moksleivių tarpusavio netolerancija, pasireiškianti įvairiausiomis patyčiomis, ne tik gniuždo vaikus, bet ir moko agresyvaus elgesio, kurį vėliau vaikas neretai perkelia į savo šeimą ir aplinką.
Kreipimąsi pasirašiusių organizacijų atstovai mano, jog siekiant bent pristabdyti ydingą smurto ratą, reikalingi bendri nacionalinio masto veiksmai - priekabiavimo prevencijos programa, kokias vykdo daugelis užsienio valstybių.
Tyrimai įrodė, kad kryptingi veiksmai mokyklų bendruomenėse gali sumažinti iki 50 proc. vaikų tarpusavio agresijos.
"Vaikų linija" yra sukaupusi pakankamai duomenų apie užsienyje vykdomas programas, sprendžiant agresyvaus elgesio mokyklose problemą, bei yra pasirengusi tokią programą vykdyti Lietuvoje. Tačiau, pasak R.Povilaičio, tai neįmanoma be valstybinio finansavimo.
Organizacijų pasirašytas laiškas buvo išsiųstas šalies vadovams, ministerijoms, vaiko teisių apsaugos kontrolierei, pagrindinių partijų pirmininkams.
