Ketvirtadienį Vyriausybės spaudos tarnyba oficialiai patvirtino, kad Premjeras Algirdas Brazauskas laišku kreipėsi į ES pirmininkaujančios Nyderlandų Karalystės Ministrą Pirmininką dėl euro termino vartojimo lietuvių kalboje.
A. Brazauskas atkreipia Nyderlandų Vyriausybės vadovo dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje lietuvių kalba yra įtvirtinta kaip valstybinė mūsų šalies kalba, o galiojantys šalies įstatymai reikalauja, kad visi teisės aktai būtų parengti laikantis bendrinės kalbos normų bei vartojant taisyklingus terminus.
Būtent ši lietuviška termino forma "euras" yra įtvirtinta Stojimo sutartyje, kurią pasirašė ir ratifikavo ne tik Lietuva, bet ir visos kitos ES valstybės narės, ir kuria grindžiama narystė Europos Sąjungoje.
"Noriu dar kartą pabrėžti - nekaitoma termino forma "euro" lietuvių kalbai yra nepriimtina, nes lingvistiniu požiūriu ji būtų visiškai nesuderinama su unikalia dar iš indoeuropiečių prokalbės paveldėta ir iki šių dienų lietuvių kalboje išlaikyta daiktavardžių kaitymo sistema", - rašo A. Brazauskas savo laiške.
Jis primena, kad ES Tarybos reglamentas bei kiti galiojantys ES teisės aktai reglamentuoja vienos formos - euro - vartojimą tik banknotuose ir monetose. Lietuva su tuo sutinka.
Laiške Premjeras reiškia viltį, jog bus išlaikyta derama pagarba lietuvių kalbai ir surastas visiems priimtinas sprendimas.
Skundas buvo pateiktas po to, kai ES pirmininkaujanti šalis antradienį pasiūlė vartoti žodį "euro" "visose oficialiosiose kalbose, turinčiose lotynišką abėcėlę".
Problemų kilo dėl lietuvių kalbos ypatybės, dėl kurios skirtingos žodžių galūnės lemia tam tikrą funkciją sakinyje. Priklausomai nuo vietos sakinyje ir funkcijos, lietuvių kalboje yra galimi variantai "euras", "euro", "eurui", "eurą", "euru", "eure", "eurai", "eurų", "eurams", "eurus", "eurais" ir "euruose".
Dokumente, kurį parengė Valstybinė lietuvių kalbos komisija, teigiama, jog galūnė gali lemti gana skirtingą reikšmę (pavyzdžiui, junginyje su žodžiu "grąžinti": "grąžinti eurą", "grąžinti eurus", "grąžinti eurais"). Jei, kaip siūlo ES ministrai, visais atvejais bus vartojama forma "euro", bus prarasti minėti reikšmės atspalviai, o sakiniai taps bereikšmiai.
Lietuvių diplomatai užsimena apie dvi problemas, kurios kils, jei klausimas nebus išspręstas. Pirma, naujas ir dažniausiai bereikšmis žodis turės būti vartojamas visuose oficialiuose dokumentuose, įskaitant sutartis ir naująją ES Konstituciją, kurių tekstas lietuviams taps tam tikrais požiūriais nesuprantamas. Antra, nekaitomą formą turės vartoti žiniasklaida, ir "euro" ilgainiui įsitvirtins kasdieninėje kalboje. Tai esą būtų itin netinkama.
Lietuvos Vyriausybės laiške minėti nuogąstavimai yra išdėstyti labai ryžtingai. Pavyzdžiui, rašoma: "Minėta vartojimo taisyklė šiurkščiai pažeistų Lietuvos piliečių interesus, nes ji reikštų bandymą daryti politinę įtaką natūraliems lietuvių kalbos procesams, kurie yra tautinės tapatybės pagrindas".
Savo ruožtu Valstybinė lietuvių kalbos komisija įspėjo: "Toks reikalavimas, be jokios abejonės, padidintų euroskeptikų skaičių. Tai yra svarbu atsižvelgiant į faktą, jog dar nėra aiškaus sprendimo, ar (ES) Konstituciją ratifikuoti balsavimu parlamente, ar referendumu".
Vienas Lietuvos pareigūnas sakė, kad dėl pasiūlytos standartizuotos rašybos būtų sunkiau įtikinti piliečius dėl ES reikalų. "Iš žmonių tikriausiai išgirsime: į ES įstojome tik gegužę, o ji jau nori iš mūsų atimti kalbą", - aiškino pareigūnas.
"Mes siekiame, kad euro rašymo ypatumai vėl būtų aptarti Europos Sąjungos šalių finansų ministrų komiteto ECOFIN posėdyje, kuris turi įvykti spalio 21 dieną Briuselyje. Jeigu tas klausimas bus įtrauktas į dienotvarkę, kaip siūlome, ketinu apie tai kalbėti", - paėjusią savaitę Eltai sakė finansų ministras Algirdas Butkevičius.
Rugsėjo 13 dieną Nyderlandų mieste Ševeningene įvykusiame neoficialiame susitikime ES šalių finansų ministrai jau svarstė galimybes įvesti įvairius bendros Europos valiutos pavadinimo rašymo variantus, kadangi Lietuva, Latvija, Slovėnija ir Vengrija prašė leisti joms rašyti žodį "euras" atsižvelgiant į šių šalių kalbų ypatumus.
Pasak tų šalių atstovų, dabartinė šio žodžio rašyba sudaro tam tikrų keblumų. ES finansų ministrai "dėl aiškumo ir vienodumo" nusprendė nekeisti piniginio vieneto pavadinimo rašybos. Kaip ir anksčiau, išimtis taikoma tik Graikijai, kadangi graikų abėcėlė skiriasi nuo lotyniškosios.
2002 metų sausio 1 dieną dvylikoje Europos ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) šalių į apyvartą buvo išleisti eurų banknotai ir aštuonios monetos. Kitose Europos Sąjungos šalyse - Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje ir Danijoje - kol kas liko apyvartoje tos pačios šių šalių nacionalinės valiutos.
Stodama į ES, Lietuva įsipareigojo įsivesti eurą. Jo įvedimo sąlyga - ne mažiau kaip dvejus metus dalyvauti Antrajame valiutų kurso mechanizme (ERM-2), prie kurio mūsų šalis prisijungė šių metų birželio 28-ąją.
Lietuvos banko vadovai yra ne kartą sakę, kad, sėkmingai įvykdžiusi ERM-2 reikalavimus, Lietuva vietoj lito įsivesti eurą gali 2006 metų pabaigoje-2007 metų pradžioje.
Vilniuje veikianti Lietuvos monetų kalykla gamins eurų monetas ir euro centus, kurie turės nacionalinį vaizdą. Liepos pradžioje Lietuvos banko paskelbto konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad būsimose lietuviškų eurų monetose turi būti pavaizduotas modifikuotas valstybės herbas Vytis.
Šią savaitę keturiolika autorių ar bendraautorių pateikė Lietuvos bankui apyvartinių euro centų ir eurų monetų nacionalinės pusės (averso) gipsinius modelius.
