aA
Generalinė prokuratūra teismo paprašė nušalintąjį prezidentą Rolandą Paksą pripažinti kaltu dėl valstybės paslapties paviešinimo savo rinkimų kampanijos finansiniam rėmėjui ir skirti už tai 75 minimalių gyvenimo lygių (MGL) - 9375 litų - baudą, pranešė Lietuvos radijas. Skirti tokią bausmę R.Paksui trečiadienį pasiūlė valstybės kaltintojas, Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda.
Jurijus Borisovas, Rolandas Paksas ir Vytautas Sviderskis
Jurijus Borisovas, Rolandas Paksas ir Vytautas Sviderskis
© ELTA
Prokuroras M. Dūda pabrėžė, kad nusikaltimas, kurio padarymu įtariamas R. Paksas, yra išskirtinis, kadangi kalbama apie nusikalstamą veiką, kurią padarė Prezidentas. Valstybės paslaptį atskleidė žmogus, kuris turėjo pareigą ją saugoti, kuriam tauta buvo parodžiusi pasitikėjimą per šalies vadovo rinkimus, sakė prokuroras.

M. Dūdos vertinimu, R. Pakso kaltę padarius minėtą nusikaltimą įrodo Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikta medžiaga ir VSD pareigūnų parodymai.

Tačiau ir trečiadienį apklaustas buvęs R. Pakso patarėjas Remigijus Ačas, ir rugpjūčio pabaigoje liudiję buvusieji patarėjai Visvaldas Račkauskas bei Evaldas Vaitkus, taip pat verslininkas Algirdas Drakšas ir pats J. Borisovas teisme neigė, kad R. Paksas galėjo atskleisti valstybės paslaptį.

Pats R. Paksas teismui taip pat pareiškė neprisipažįstąs kaltas atskleidęs valstybės paslaptį savo finansiniam rėmėjui J. Borisovui. Kaip tvirtino R. Paksas, jam iš viso nesuprantama, dėl ko turi teisintis.

"Aš šito man inkriminuojamo nusikaltimo nepadariau", - teismui sakė R.Paksas. Spalio 14 d. buvusiam prezidentui bus suteiktas paskutinis žodis, po kurio teismas išeis priimti nuosprendžio.

Kaltinimas R.Paksui grindžiamas tuo, kad jis savo dosniausiam prezidentinės rinkimų kampanijos finansuotojui J.Borisovui leido suprasti, kad jo pokalbių klausosi VSD pareigūnai.

Vienas iš Seimo apkaltos komisijos kaltinimų R.Paksui, kuriais remiantis jis buvo nušalintas nuo prezidento pareigų, buvo tas, jog sąmoningai leisdamas J.Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, R.Paksas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą prezidento priesaiką.

Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas šiemet balandžio 26 dieną, kai atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl grasinimų prezidentui buvo nustatyti kito įtarimo dėl nusikalstamos veikos požymiai.

Balandžio 30 dieną R.Paksui buvo pateiktas įtarimas pagal Baudžiamojo kodekso 125 straipsnio 1 dalį, kuris numato atsakomybę už valstybės paslapties atskleidimą. Tądien, dalyvaujant advokatui, jis buvo apklaustas įtariamuoju. Jo parodymai buvo fiksuojami vaizdo kamera.

Už valstybės paslapties atskleidimą gali būti atimta teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla arba skiriama bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Liudytojų apklausos pirmojo posėdžio liepą metu paaiškėjo, kad 2003 metų kovą tuometinis VSD vadovas M.Laurinkus perdavė R.Paksui penkias pokalbių telefonų išklotines su grifu "slaptai".

Šiuose pokalbiuose buvo užfiksuota, kaip J.Borisovas informuoja Rusijos viešųjų ryšių kompanijos "Almax" specialistę Aną Zatonskają apie situaciją Prezidentūroje, svarsto, kaip galima būtų sustiprinti savo įtaką valstybės vadovui, aptarinėja prezidento patarėjos Dalios Kutraitės-Giedraitienės asmenybę bei kalba apie jos sukompromitavimą visuomenėje.

2003 metų kovo 17-osios pavakarę į R.Pakso namus Antakalnyje buvo atvykęs jo draugas Algirdas Drakšas bei finansinis rėmėjas J.Borisovas. Įtariama, kad būtent šią dieną J.Borisovas sužinojo iš R.Pakso, kad jo pokalbių telefonu klauso VSD.

Pats J.Borisovas anksčiau teisme tvirtino apie jo pokalbių telefonu slaptą kontrolę žinojęs dar nuo 1998 metų, kai buvo tikrinama jo vadovaujamos sraigtasparnių remonto įmonės "Avia Baltika" veikla.

J.Borisovas teigė, esą visos jo pokalbių telefonu išklotinės, kuriomis grindžiamas kaltinimas R.Paksui, tėra klastotė ir kategoriškai neigė, kad apie pokalbių pasiklausymą sužinojęs iš prezidento.

R.Paksas šių metų balandžio pradžioje per parlamentinę apkaltą buvo nušalintas nuo prezidento pareigų už šiurkščius Konstitucijos pažeidimus ir priesaikos sulaužymą. Konstitucinio Teismo išaiškinimu, jis iki gyvos galvos nebegali eiti valstybinių pareigų, susijusių su priesaikos davimu.

Lietuvos radijas