2004 metais išsiplėtusioje Europos Sąjungoje (ES) gyvena 455 mln. žmonių, Jungtinėse Valstijose - 295 mln. Tačiau jau 2050 Amerikoje gyvens 420 mln., Europoje - 430 mln. žmonių.
Pagrindinė to priežastis yra visuomenės senėjimas, kuris vyksta tuomet, kada žmonės gyvena ilgiau ir turi mažiau vaikų. Šiuo metu JAV gyventojų skaičius auga ne tik dėl imigracijos, o ES padėtis visiškai priešinga. Štai Vokietijoje viena moteris vidutiniškai pagimdo vos 1,3 vaiko, o visos ES vidurkis tėra 1,5.
Todėl prognozuojama, jog Vokietijoje amžiaus vidurkis 2050 sieks 47 metus, Italijoje jau 2025 pasieks 50. O štai Jungtinėse Valstijose nuo 2000 iki 2050 paaugs tik 5 metais ir sieks 40.
Senėjanti visuomenė neišvengiamai daro įtaką visam šalies ūkiui: dirba vis mažiau žmonių, o nuo socialinių išmokų priklauso vis didesnė visuomenės dalis. Pavyzdžiui, Italijoje 2005-2035 metais dirbančių žmonių sumažės 20, o iki 2050 metų dar 15 procentų. Tuo tarpu vyresnių nei 65 metų žmonių dalis 2005-2050 metais išaugs 44 procentais. Europos Komisijos (EK) duomenimis, dėl nepalankių demografinių procesų 15 senųjų ES šalių socialinėms reikmėms iki 2040 metų skirs 5-8 procentais daugiau BVP. "Nacionalinių biudžetų laukia sunkūs laikai".
"The Economist" siūlo dvi išeitis: demografinę ir ekonominę.
Jei būtų pasirenkamas demografinis sprendimas, reikėtų skatinti imigraciją arba didinti gimstamumą.
Pirmas variantas beveik neįgyvendinamas dėl politinių priežasčių. Jungtinių Tautų skaičiavimais, vien Vokietijai nuo 2000 iki 2050 kasmet reikėtų priimti vidutiniškai po 3,6 mln. imigrantų. Gimstamumą galima sėkmingai didinti siūlant papildomą finansinę paramą ar suteikiant galimybes naudotis tokiomis vaikų priežiūromis įstaigomis kaip darželiai. Tačiau, kaip rodo Vokietijoje susiklosčiusi padėtis, moteris nebūtinai nori turėti du ar daugiau vaikų.
Todėl labiau priimtina būtų ekonominė išeitis, pastebi "The Economist".
Su produktyvumo augimu didelių vilčių sieti nereikėtų, nes inovacijos geriau prigyja jaunose visuomenėse. Taigi lieka dvi įmanomos ekonominės priemonės: skatinti pagyvenusių asmenų užimtumą ir didinti pensinį amžių.
"Žinoma, jų įgyvendinimas susijęs su dideliais sunkumais, tačiau gyvybiškai svarbus. Europa, kovojanti su senėjančios visuomenės neigiamais padariniais ūkiui, dar tik pradeda vykdyti atitinkamas darbo rinkos ir pensijos reformas", - rašo "The Economist".
