Prancūzijos laikraščio "Le Monde" paskelbtos apklausos rezultatai rodo, kad vienoje didžiausių šalies euroentuziasčių - socialistų partijoje Konstitucijos šalininkai ir priešininkai pasiskirstė po lygiai.
Abejojančiųjų Konstitucija daugėja ir Olandijoje. "O tikimybė, kad visos 25 Europos Sąjungos valstybės narės ją ratifikuos, yra labai nedidelė", - rašo W. Munchau.
"Kas atsitiks, jei ji nebus priimta? Ypač, jei jai nepritars viena iš euroentuziasčių - Prancūzija arba Olandija?" - klausia jis ir pasiūlo apsvarstyti šį variantą.
Tokiu atveju žlugs dabartinis Konstitucijos projektas, ir bus reikalingas naujas planas, kurio šiuo metu niekas nėra parengęs. Tikėtina, jog tada alternatyvų pasiūlymą suformuluos Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai.
Koks tai būtų pasiūlymas? Manytina, kad numatantis dar didesnę integraciją ir todėl turintis dar mažiau galimybių būti priimtas, kadangi jį siūlytų tie, kurie Europos Konstituciją atmetė dėl nepakankamo nacionalinio suvereniteto apribojimo.
Taigi liks išeitis remtis Nicos sutartimi, kurioje numatyta ypač komplikuota balsavimo sistema jau dabar beveik sustabdė sprendimų priėmimą Europos Sąjungoje.
Todėl skilimas beveik neišvengiamas. "Vertinant ilgalaikę strateginę dabartinės ES padėtį, matyti, jog skilimui alternatyvų beveik nėra", - rašo apžvalgininkas.
Ir pagrindinė jo kaltininkė bus ne tiek Nica, kiek euras - didžiausias iki šiol Europos integracijos projektas. "Tereikia prisiminti ginčus dėl mokesčių suvienodinimo", - primena W.Munchau.
Akivaizdu, jog euro zonos šalys vadovaujasi vienais, o jai nepriklausančios - kitais interesais.
Praeityje plėtra ir integracija žengė koja kojon, bet išsiplėtusioje Europoje padėtis pasikeitė. Narystė bloke dar nereiškia priklausymo euro zonai. Didžioji Britanija, Švedija ir Danija gali prie jos ir neprisijungti, o keletas naujų narių - nuolat vilktis iš paskos.
"Būtent dėl šios priežasties Europos projektas negali būti stabilus", - pažymi "Financial Times" apžvalgininkas W.Munchau.
