aA
Po rugsėjo 11 dieną įvykdytų teroro išpuolių Niujorke ir Vašingtone JAV ir Didžioji Britanija telkia savo kariuomenę bei karinę techniką netoli Afganistano sienų. Pateikiame sudėtį pajėgų, kurias šios šalys, pasak pranešimų, dislokuoja galimam karui Afganistane.
U.S. Navy aircraft
  • Jungtinių Valstijų pajėgos
  • Didžiosios Britanijos pajėgos
  • Kitos galimos JAV sąjungininkės
  • Šalys leidžia Amerikai naudotis oro erdve

    Jungtinių Valstijų pajėgos

    Pentagonas jau sutelkė Pietvakarių Azijos regione mažiausiai 30 tūkst. karių ir 300 lėktuvų pajėgas, kurios ir toliau stiprinamos.

    Regione jau dislokuotos dvi lėktuvnešių ir pagalbinių laivų grupės - lėktuvnešio "USS Carl Vinson" grupė Persijos įlankoje ir lėktuvnešio "USS Entreprise" grupė Arabijos jūroje. Kiekvienoje šių grupių yra maždaug 15 tūkst. jūreivių, lakūnų bei jūrų pėstininkų, taip pat po 75 lėktuvus.

    Pranešama, jog dar dvi lėktuvnešių grupės atvyksta į regioną. Maždaug 175 JAV lėktuvai jau yra dislokuoti Saudo Arabijoje ir Kuveite.

    Be lėktuvnešiuose esančių jūrų pėstininkų, į regioną vyksta dar dvi jūrų desanto grupės, kuriose iš viso yra maždaug 4,4 tūkst. jūrų pėstininkų.

    JAV atstovai pranešė, kad buvo mobilizuotos specialiosios pajėgos, tačiau nepateikė mobilizuotų karių skaičiaus. JAV armijoje, įskaitant rezervines pajėgas, iš viso yra 20-30 tūkst. specialiųjų pajėgų karių.

    Laivyno operatyvinėse grupuotėse yra ir karo laivų, galinčių paleisti sparnuotąsias raketas "Tomahawk". Šios raketos pastarąjį kartą buvo panaudotos Afganistane 1998 metais, kai Jungtinės Valstijos atakavo O.bin Ladeno teroristų mokymo stovyklas, tačiau tada Amerika nenukovė nei O.bin Ladeno, nei pagrindinių jo pagalbininkų.

    Pranešama, kad JAV karo lėktuvai atvyko į Uzbekistaną, Kazachstano prezidentas pasiūlė JAV pajėgoms galimybę naudotis jo bazėmis bei oro erdve, o Tadžikistanas pareiškė esąs "pasirengęs talkininkauti" JAV kare prieš terorizmą.

    13 tūkst. karių turinti JAV specialiųjų pajėgų divizija, kurioje yra rinktinė desantininkų grupė, yra pasirengusi dislokuotis, o maždaug 2,2 tūkst. jūrų pėstininkų dar rugsėjo 20 dieną buvo išsiųsti į neskelbiamas dislokavimo vietas.

    Antradienį JAV kariuomenė pašaukė į aktyviąją tarnybą maždaug 1650 rezervo karių. Nuo tada, kai prezidentas George'as W.Bushas leido šaukti rezervo kariuomenę, iš viso mobilizuota jau daugiau kaip 15 tūkst. karių.

    Didžiosios Britanijos pajėgos

    Britų karių skaičius Pietvakarių Azijos regione buvo smarkiai padidintas per operaciją "Swift Sword II", kurios metu buvo įvykdytas didžiausias britų kariuomenės dislokavimas nuo 1982 metų Folklendų karo.

    Britanijos gynybos ministerijos atstovai teigia, kad operacija "Swift Sward II" buvo suplanuota gerokai anksčiau nei rugsėjo 11 dieną buvo įvykdyti teroro aktai, tačiau britų spaudos pranešimuose sakoma, kad prireikus šios pajėgos galės dalyvauti ir duodant atkirtį įtariamiems teroristams.

    Maždaug 18 karo laivų jau perplaukė Sueco kanalą, vykdami į pratybas, kuriose turėjo dalyvauti maždaug 23 tūkst. karių, įskaitant elitinius karališkuosius jūrų pėstininkus, taip pat tankai bei septyni reaktyviniai šturmo lėktuvai "Tornado".

    Be to, Didžioji Britanija turi maždaug 50 karo lėktuvų, dislokuotų Persijos įlankoje ir Turkijoje.

    Manoma, kad Didžiosios Britanijos specialiosios pajėgos suvaidins svarbų vaidmenį per galimą sausumos puolimą Afganistane. Pranešama, jog buvo paskelbta 750-ies elitinių karių, tarnaujančių Specialiosiose oro pajėgose bei Specialiosiose jūrų pajėgose, parengtis.

    Daugelis britų laikraščių praneša, kad Specialiųjų oro pajėgų kariai ir užsienio žvalgybos tarnybos MI6 agentai jau buvo permesti į Afganistaną, kur bendradarbiavo su valdančiajam Talibano judėjimui priešiškomis opozicijos pajėgomis.

    Kitos galimos JAV sąjungininkės

    Opozicinis Afganistano Šiaurės aljansas pasiūlė JAV vadovaujamai antiteroristinei koalicijai savąsias 15 tūkst. karių pajėgas, kurios jau dalyvauja pilietiniame kare prieš Talibaną.

    JAV atstovai pareiškė esą susidomėję šiuo pasiūlymu, tačiau kol kas nedavė sutikimo bendradarbiauti su patyrusiais Šiaurės aljanso partizanais.

    Keli Britanijos ir JAV laikraščiai išspausdino nepatvirtintus pranešimus, kad operacijoje gali dalyvauti Prancūzijos specialiosios pajėgos bei Užsieniečių legiono kariai, taip pat Vokietijos specialiųjų pajėgų KVK kariai.

    Prancūzijos premjeras Lionelis Jospinas ketvirtadienį pareiškė, kad Prancūzija yra pasirengusi kariauti išvien su JAV, tačiau laukia konkretaus Vašingtono prašymo.

    Italija taip pat pareiškė, kad gali dalyvauti karinėse operacijose, paremdama Jungtines Valstijas.

    Kanados premjeras Jeanas Chretienas pasiūlė karinę ir diplomatinę paramą JAV vadovaujamai operacijai prieš terorizmą.

    Didžiosios Britanijos laikraštis "The Sunday Times" praėjusią savaitę pranešė, kad operacijoje gali dalyvauti ir Rusijos specialiosios pajėgos, kuriose yra ir buvusio Sovietų Sąjungos karo Afganistane veteranų.

    Bosnijoje tarnaujančios NATO vadovaujamos Stabilizavimo pajėgos (SFOR) pareiškė paremsiančios pasaulinę kovos su terorizmu koaliciją. SFOR vadai nepranešė, kokio pobūdžio bus ši parama, tačiau sakė, kad dėl jos suteikimo bus sprendžiama kiekvienu atveju atskirai.

    Japonijos vyriausybės atstovas spaudai pareiškė, kad šios šalies kariuomenė gali suteikti Jungtinėms Valstijoms pagalbą materialiniu aprūpinimu, tačiau jos kariai nesiartins prie karo veiksmų zonų.

    Pietų Korėja pareiškė, jog yra pasirengusi suteikti medicininę ir materialinio aprūpinimo pagalbą JAV vadovaujamai operacijai, tačiau nesuteiks savo kariuomenės.

    Tuo tarpu Jordanijos kariuomenė surengė bendras pratybas su JAV ir Didžiosios Britanijos kariais, pranešė oficiali Jordanijos naujienų agentūra "Petra". Tačiau kol kas nežinoma, ar šios pratybos yra susijusios su JAV vadovaujama antiteroristine operacija.

    Šalys leidžia Amerikai naudotis oro erdve

    Uzbekistano atstovai pranešė, kad JAV lėktuvai su žvalgybos įranga jau atvyko į bazę netoli Taškento, į šiaurę nuo Afganistano, kur po bendrų Uzbekistano ir NATO pratybų tebėra dislokuota sunkiąja ginkluote aprūpintų šturmo sraigtasparnių flotilė. Pentagono atstovai šio pranešimo nepatvirtino.

    Savo oro erdvę pasiūlė dar kelios šalys, įskaitant Bulgariją, Slovakiją, Ukrainą, Graikiją, Izraelį, Turkiją, Čekiją ir Kazachstaną.

    Rusija ir Turkmėnistanas, kaip teigiama, irgi pasiūlė savo oro erdvę, tačiau tik JAV rengiamoms "humanitarinėms" misijoms.

    Aukštas Rusijos parlamento narys Genadijus Raikovas po susitikimo su prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi suteikti "oro koridorius", tačiau nesiųs vėl savo kariuomenės į Afganistaną.

    Turkmėnistano prezidentas Saparmuratas Nijazovas pareiškė, kad šalis yra pasirengusi suteikti sausumos bazes bei oro erdvę Jungtinių Valstijų "humanitarinėms" misijoms, tačiau liks neutrali bet kokiame kariniame konflikte, kurį šiame regione pradės Jungtinės Valstijos.

  • BNS
    Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.