Naujausios „Vilmorus“ apklausos duomenimis, šiuo metu 82 proc. Lietuvos gyventojų didžiausia problema laiko mažus atlyginimus, maždaug tiek pat – 78 proc. – nedarbą, 75 proc. – didėjančias kainas (infliaciją), 70 proc. – emigraciją, 67 proc. – korupciją.
Daugumos gyventojų nuomone, didžiausia korupcija vyrauja sveikatos apsaugos srityje – taip mano 60 proc. apklaustųjų, Seime – 47 proc., teismuose – 42 proc., policijoje – 38 proc., savivaldybėse – 35 proc.
Apklaustiems verslininkams atrodo, kad didžiausia korupcija – savivaldybėse (33 proc.), teismuose (30 proc.), sveikatos apsaugos srityje (28 proc.), Seime (25 proc.), policijoje (24 proc.).
Nusikalstamumas neberūpi
Tikriausiai daugelis su šiais duomenimis sutiktų. Tačiau įdomu, kokiomis nuotaikomis gyvenome 2007-aisiais, paskutiniais prieškriziniais metais, nes visas klestėjimas staiga subliuško po 2008-ųjų rudens Seimo rinkimų, nors iki šiol nesutariama, ar gavę valdžią konservatoriai problemas stengėsi suvaldyti, ar savo mokesčių reforma dar pridėjo naujų.
Prieš ketverius metus „Eurobarometro“ atlikto viešosios nuomonės tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai pagrindinėmis problemomis laikė nusikalstamumą bei infliaciją ir jau nerimavo dėl šalies ekonomikos padėties. Nusikalstamumą kaip svarbiausią šalies problemą įvardijo 44 proc. Lietuvos gyventojų, kylančias kainas – 38 proc., o šalies ekonomikos padėtį – 26 proc.
Palyginti su 2006 metų rudenį atlikto analogiško tyrimo rezultatais, nusikalstamumą ir ekonomikos padėtį problemiškai vertinančių gyventojų padaugėjo atitinkamai 7 ir 4 proc., tačiau nerimaujančiųjų dėl infliacijos sumažėjo 3 proc.
Visoje Europos Sąjungoje nusikalstamumą, infliaciją ir ekonomikos padėtį didžiausiomis problemomis laikančių gyventojų buvo mažiau (atitinkamai 24 proc., 18 proc. ir 20 proc.), o labiausiai nerimauta dėl nedarbo (34 proc.).
Lietuvoje nedarbą kaip pagrindinę šalies problemą įvardijo tik 13 proc. apklausos dalyvių. Daugiau nerimo Lietuvos gyventojams kėlė sveikatos apsaugos sistema (19 proc.). Ją kaip pagrindinę problemą įvardijo ir 18 proc. Europos Sąjungos gyventojų.
Nestigo optimizmo
Tačiau, palyginti su 2006-ųjų rudeniu, gyvenimo pagerėjimu per artimiausius 12 mėnesių tikinčių gyventojų skaičius padidėjo nuo 43 iki 45 proc. Nuo 37 iki 41 proc. padaugėjo tikinčiųjų Lietuvos ekonomikos padėties pagerėjimu, tačiau manančiųjų, kad jų šeimos finansinė padėtis taps geresnė, sumažėjo nuo 39 iki 38 proc.
53 proc. apklaustųjų manė, kad įsidarbinimo galimybės Lietuvoje per artimiausius metus pagerės, tačiau optimistiškai vertinančiųjų asmenines galimybes rasti darbą sumažėjo nuo 35 iki 33 proc.
Beveik visose gyventojų lūkesčių srityse Lietuva lenkė bendrus Europos Sąjungos rodiklius. Mūsų šalies gyventojai pesimistiškiau vertino tik šeimos finansinės padėties pagerėjimo perspektyvą.
Taigi anaiptol ne visuomet vyraujančia nuomone galima pasikliauti darant apibendrinimus – geresnio gyvenimo tikėjomės tada, kai virš mūsų galvų jau buvo pakeltas krizės kardas. Žinoma, tai galima vertinti ir kaip amžiną, bet niekaip neišsipildančią mūsų viltį pagaliau gyventi žmoniškai...
Problema prieš problemą
Reikia pabrėžti, kad naujausioje šių metų apklausoje nusikalstamumo kaip svarbios Lietuvos problemos gyventojai išvis neminėjo. Kaip jau minėta, paskutiniais prieškriziniais metais jis buvo laikomas svarbiausia šalies problema, o 2008-aisiais jis nukrito į trečiąją vietą – pirmąsias vietas užėmė ekonominės problemos.
Beje, tai patvirtina, kad anaiptol ne visomis blogomis pranašystėmis reikia tikėti – anuomet buvo kalbama, kad iš krizės nusiaubtos Europos sugrįžę „nusikalstami elementai“ tiesiog siaubte nusiaubs Lietuvą. Tačiau atrodo, kad potencialūs nusikaltėliai liko ten, kur buvo, visai logiškai nutarę, jog net per krizę Europoje geriau. Faktas toks, kad didžiausia Lietuvos problema laikoma emigracija iš dalies palengvino kitas dideles mūsų problemas – nedarbą, nusikalstamumą ir pinigų stygių. Įdomu, kad ir viešojoje erdvėje apie nusikalstamumą, jo lygį ir mastą beveik nediskutuojama, tarytum tai iš tikrųjų nebėra Lietuvos problema.
„Eurobarometro“ duomenimis, pirmaisiais krizės metais Lietuvos gyventojai didžiausiomis problemomis laikė kylančias kainas, infliaciją (56 proc.), ekonomikos padėtį (34 proc.), nedarbą (24 proc.), nusikalstamumą (20 proc.), sveikatos apsaugos sistemą (19 proc.), energetiką (15 proc.), mokesčius ir pensijas (po 12 proc.), imigraciją (11 proc.), aprūpinimą būstu (9 proc.), švietimo sistemą (8 proc.).
2009-aisiais „Eurobarometro“ apklausos duomenys nedaug pasikeitė, tik į pirmąją vietą jau iššoko nedarbas. Jei vėl atkreiptume dėmesį į nusikalstamumą, jis tais metais nukrito į žemesnę vietą.
Pernai, „Eurobarometro“ duomenimis, pagrindine šalies problema 64 proc. Lietuvos gyventojų laikė nedarbą – jis išaugo 9 proc., o šiemet, kaip jau minėjome, – dar 14 proc.
2010 metais 22 proc. respondentų manė, kad ekonomikos krizės poveikis darbo rinkai jau pasiekė aukščiausią tašką, 74 proc. buvo įsitikinę, kad blogiausia dar laukia ateityje. Kalbėdami jau apie šiuos metus, 55 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų manė, kad jie bus blogesni, 14 proc. – kad geresni, 28 proc. buvo įsitikinę, kad jie bus tokie patys, ir, kaip galime spręsti jau gyvendami šiais metais, buvo gana arti tiesos. Žinoma, jei per šiuos metus dar kas nors neįvyks...
Blogiausia, kad 57 proc. apklaustų lietuvių teigė, jog dabartinė padėtis jiems neleidžia kurti ateities planų, jie gyvena šia diena, 30 proc. tvirtino žinantys, ką veiks per artimiausius šešis mėnesius, 13 proc. sakė turintys ilgalaikę perspektyvą, kurios kol kas ir mums, ir mūsų valstybei labiausiai trūksta.
