aA
Po skandalo Kauno apygardos teisme, kai teisėjas Arvydas Stankus suklastojo savo kolegų parašus ir neteisėtai į laisvę paleido penkis nuteistuosius, teismų nutartis dėl lygtinio paleidimo patikrinusi Teisėjų tarybos sudaryta komisija konstatavo, kad yra pagrindo abejoti kai kurių teisėjų priimtais procesiniais sprendimais.
Teisėjams kilo abejonių dėl pavojingų nusikaltėlių lygtinio paleidimo
© DELFI / Valdas Kopūstas

Net 2 134 apylinkių ir apygardų teismų nutartis, kuriose buvo nuspręsta tenkinti prašymus dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo, patikrinusi komisija konstatavo, kad yra pagrindas atsirasti abejonėms dėl priimtų sprendimų pagrįstumo. Tai komisijos nariai penktadienį informavo Teisėjų tarybos narius išvažiuojamajame posėdyje Kaune.

Paaiškėjo, kad dažniausiai abejonių kelia nutarčių atitiktis materialiosioms lygtinio paleidimo sąlygoms. Tai – ir nutartys lygtinai paleisti nuteistuosius už labai sunkius nusikaltimus, atlikusius tik trečdalį paskirtos bausmės (13 nutarčių) arba tik pusę paskirtos bausmės (36 nutartys), ir nutartys lygtinai paleisti nuteistuosius už sunkius nusikaltimus, atlikusius tik pusę paskirtos bausmės (36 nutartys).

Tyrimo metu buvo nustatyta ir tai, kad teismai taiko skirtingą praktiką. Štai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas vienoje nutartyje lygtinio paleidimo taikė nuteistajam už labai sunkų nusikaltimą – organizuotos grupės subūrimą, turint tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu bei jas tikslu platinti gabenti per Lietuvos sieną, išvengiant muitinės kontrolės, vadovavimą ir koordinavimą šios grupės narių veiklai, labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų neteisėto platinimo, gabenimo organizavimą.

Už tai anksčiau du kartus teistam nusikaltėliui buvo skirtas 15 metų laisvės atėmimas. Nors įkalinimo įstaiga kalinį charakterizavo patenkinamai ir pabrėžė, kad jis yra atlikęs vos trečdalį bausmės, tačiau jį į laisvę anksčiau laiko paleisti nusprendęs teismas savo nutartį motyvavo tuo, kad „nusikaltimo sunkumas ir didelės bausmės dalies neatlikimas negali būti vertinamas kaip absoliutus pagrindas, neleidžiantis taikyti lygtinio paleidimo“.

Be to, teismas pabrėžė, kad nuteistasis turi vaiką iki 7 metų ir esą dėl to reikia apginti mažamečio vaiko interesus, vertinant tokio amžiaus vaiko vystymosi sąlygas ir būtinybę būti auginamam visavertėje šeimoje.

Tuo tarpu kitoje byloje Vilniaus apygardos teismas priėmė priešingą nutartį – atmetė skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo (kito teisėjo) nutarties netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam taip pat ir už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, nuteistajam laisvės atėmimu 9 metams.

Teismas pažymėjo, kad nors kalinys atitinka formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą. Be to, teismas pabrėžė, kad nuteistojo noras taisytis, rūpintis šeima – remtinas, tačiau esą sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, teismui labai svarbi pataisos įstaigos, kurioje nuteistasis atlieka bausmę, administracijos nuomonė.

Nors šios dvi teisės ekspertų analizuotos teisėjų nutartys buvo pakankamai išsamios, tačiau paaiškėjo, kad kai kuriuose teismuose dirbantys teisėjai vengia surašyti išsamius motyvus. Be to, buvo aptikta nutarčių, kurios iš esmės be motyvų – pavyzdžiui, Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo Algimanto Šimkaičio priimtos nutartys.

Tyrimo metu paaiškėjo ir prokuratūros darbo brokas – atlikta teismų praktikos analizė rodo, kad prokurorai iš esmės neatlieka pareigos siekti jos vieningumo.

Antai iš 2010 m. priimtų 622 apygardų teismų nutarčių, kuriomis tikrinti apylinkių teismų sprendimai dėl lygtinio paleidimo, tik 20 nutarčių priimta pagal prokuroro skundą.

„Atsižvelgiant ir į tai, kad 2010 m. priimta 1 512 apylinkių teismų nutarčių dėl lygtinio paleidimo, galima daryti išvadą, kad prokurorai tokių nutarčių beveik niekuomet neskundžia, toks neveikimas, įvertinus teismų praktikos nevieningumą, gali būti laikomas nepagrįstu“, – pažymima komisijos išvadose.

Pasak komisijos, beveik dešimtadalyje bylų prokuroras prieštaravo lygtiniam paleidimui, tačiau teismui patenkinus teikimą, teismo nutarties aukštesniam teismui neskundė.

„Tai suteikia pagrindą manyti, kad prokuratūra nesiekia nuoseklios teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo“, – pabrėžė komisijoje dirbę teisėjai.

Be to, teismų nutartis peržiūrėjusiems komisijos nariams kilo minčių, kad pačių prokurorų lygtinio paleidimo teisinių sąlygų samprata yra skirtinga. Pavyzdžiui, kai kuriose bylose prokurorai siūlo teismui tenkinti teikimą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam, kuris teistas 10 kartų, bausmę atlieka už sunkų nusikaltimą, atliko vos trečdalį bausmės, anksčiau lygtinai paleistam, drausmę pažeidusiam 5 kartus.

Į laisvę prokurorai siūlė paleisti ir 9 kartus teistą nuteistąjį, kuris bausmę atliko už sunkius nusikaltimus (plėšimas, išžaginimas). Prokuratūra neprieštaravo, kad teismas į laisvę paleistų ir 13 kartų teistą nusikaltėlį, nors jis nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo metu, ir anksčiau 8 kartus teistą kalinį, kurį įkalinimo įstaigos administracija charakterizavo patenkinamai.

Be to, apylinkių teismų teisėjai yra linkę į laisvę paleisti kalinius ir todėl, kad pataisos namuose nėra vietų kitiems nuteistiesiems.

„Nutarčių analizė (pavyzdžiui, Marijampolės rajono apylinkės teismo) sudaro prielaidą manyti, kad laikomasi „įkalinimo vietų atlaisvinimo politikos“, t. y., nuteistajam likus kalėti santykinai nedidelę bausmės laiko dalį, jis yra lygtinai paleidžiamas visiškai neatsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe iki nusikalstamos veikos padarymo (ankstesnius teistumus, taikytus bausmės vykdymo atidėjimus, lygtinius paleidimus ir pan.) ir nevertinant kitų reikšmingų aplinkybių. Kai kuriais atvejais neatliktos bausmės dydis būna ir pakankamai didelis“, – pažymi teisėjų sudaryta komisija.

Pasak jos narių, yra pagrindas manyti, kad dėl perpildytų įkalinimo įstaigų yra apsunkintas įstatymų leidėjo įtvirtintos lygtinio paleidimo sąlygų sampratos įgyvendinimas. Be to, kaip pažymima ataskaitoje, kai kuriuose teismuose, nagrinėjančiuose bylas dėl lygtinio paleidimo, darbo krūvis yra itin didelis.

Lietuvoje veikia 15 įkalinimo įstaigų, kuriose gali būti patalpinti 9 389 kaliniai. Praėjusiais metais vidutiniškai vienu metu įkalinimo įstaigose buvo laikomi 8 856 asmenys.

Tyrimą dėl nuteistiesiems taikomo lygtinio paleidimo atliko Lietuvos Aukščiausiojo, Apeliacinio bei Vyriausiojo administracinio teismų teisėjai ir Teisingumo ministerijos atstovė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.