– Lietuvoje įgijai neblogą specialybę. Kodėl nenorėjai likti tėvynėje?
– Įgijau tikrai neblogą specialybę, tačiau, geriausiu atveju, mano alga siektų 1200–1300 litų, o tai nėra dideli pinigai. Studijų metais dirbau Kauno automobilių turguje, dirbdamas slenkančiu grafiku uždirbdavau 1500–1600 litų. Dar atlikdamas praktiką klausinėjau, kiek uždirba kineziterapeutai ortopedijos srityje. Paaiškėjo, jog tiek pat, kiek aš uždirbdavau automobilių turguje. Ir tai tik jau turėdami darbo patirties bei magistro laipsnį. Teko gerai viską apmąstyti. Esu jaunas, turiu svajonių ir tikrai norėčiau jas įgyvendinti. Dar labai skaudu viskas, kas vyksta politikoje. Taip norėtųsi, kad politikai investuotų į šalį, kuriai tarnauja, jos miestus, o ne žiūrėtų tik savęs.
– Nuo ko pradėjai savo karjerą Norvegijoje?
– Pradėjau nuo paprasto darbo gamykloje. Greitai norvegai mane pamėgo dėl gerai atliekamų užduočių, gavau lengvesnes sąlygas. Dar ir dabar ten dirbu, bet galvoje jau kirba mintys, kaip pradėti savo veiklą. Galbūt vėliau galėsiu daugiau papasakoti, kaip sekasi karjera Norvegijoje, mat esu čia vos 9 mėnesius. Kaip mano draugas yra pasakęs: „Reikia nestovėti ir judėti į priekį, nes žmogus, kaip stovintis vanduo, po kiek laiko pradeda rūgti“.
– Ką papasakotum apie Norvegiją joje nebuvusiam žmogui?
– Nuostabi gamta, yra daug labai skirtingų ir gražių kraštovaizdžių. Norvegijoje per penkias minutes gali pamatyti visus metų laikus. Deja, šioje šalyje gyventi išties brangu. Pavyzdžiui: kilogramas vištienos filė kainuoja 50–60 Lt, duona apie 12 Lt, pienas – 10 Lt. Tačiau, palyginus Lietuvos bei Norvegijos vidutines pajamas – tai Norvegijoj pigiau. Be to, visada gali turėti šviežios žuvies, nes čia itin gerai kimba. Tiesa, Norvegijoje labai labai didelės baudos. Kartą nepastebėjau ženklo, kad negalima sukti į gatvelę, tai gavau 4300 kronų baudą (apie 1750 Lt). Jei gatvėje leidžiamas greitis viršijamas 22 km/val., su vairuotojo pažymėjimu galima atsisveikinti.
– Kuo Norvegija tau pačiam miela?
– Žmonės draugiškesni nei Lietuvoje – mielai padės. Gera, kad labai nedaug nusikaltimų. Miela, nes čia niekas niekur neskuba, o gyvena. Niekas gatvėje tau nepypsės, jei užges automobilio variklis. Norvegija yra pirma šalis pagal eismo saugumą keliuose. Daug stadionų ir žaidimų aikštelių, galima eiti ir žaisti, nereikia mokėti.
– Ar norvegų kalba sudėtinga?
– Taip, kalba išties sudėtinga. Norint ją gerai išmokti, reikia kuo daugiau klausytis ir būti tarp norvegų. Kitataučiams ši kalba nelengva dėl skirtingų dialektų. Kartą paklausiau vieno žodžio prie pietų stalo, ir trys norvegai tą patį žodį pasakė skirtingai. Kad ir kaip ten būtų, išmokus norvegų kalbą nesunkiai galima suprasti ir švedus bei susikalbėti su danais.
– Esi Norvegijoje vienas ar turi draugę, žmoną, vaikų?
– Atvažiavau į šią šalį vienas. Tikrai nėra lengva vienam. Vėliau pakviečiau draugą su mergina, tai gražu į juos žiūrėti. Atrodo, du vienas kitą mylintys žmonės galėtų išgyventi bet ką. Ar norėčiau draugauti su norvege? Ko gero, ne. Dauguma norvegių yra laisvo elgesio, labai mėgsta lėbauti. Labai atsargiai bendraučiau su norvege.
– Kaip Norvegijoje žmonės leidžia laisvalaikį? Ar bendrauji su vietiniais lietuviais?
– Paprastom dienom visi tvarkingai dirba. Penktadieniais ir šeštadieniais važiuoja į miestą ir centre prisigeria tiek, kad kai kas net pasilieka miegoti gatvėse. Tai tikrai tiesa. Jei atvažiuoji į miestą vidurnaktį – viskas gražu ir tvarkinga, o po ketvirtos valandos ryto centras atrodo kaip sąvartynas, pilna šiukšlių, o girti linksmuoliai po šokių užsuka į „Burger King“ ir tada jau važiuoja namo.
Su Norvegijos lietuviais mažai bendrauju, nes dauguma, atvažiavę iš Lietuvos provincijų, dirba sunkų darbą ir įsivaizduoja esą karaliai. Jei kur parduotuvėje pažinsi lietuvį, tai ne iš gimtosios kalbos, o iš kraupių rusiškų keiksmažodžių arba pasitarimų ką nors nukniaukti. Man labai gėda dėl to. Norvegų požiūris į lietuvius gana prastas, priešingai nei į estus. Dauguma net nežino, kur ta Lietuva. Pažįstu keletą padorių lietuvių, kurie taip pat atvažiavo čia vos baigę studijas. Bet galbūt dėl laiko stokos su jais nebendrauju. Žinau, jog yra įkurta mūsų rajono lietuvių bendrija, vyksta kasmetiniai susitikimai.
– Ar Norvegijoje juntama finansinė krizė?
– Norvegijoje tikrai jokios krizės nejuntama.
– Sako, kad Norvegijoje gyvena bene laimingiausi žmonės pasaulyje. Ar tam yra pagrindo?
– Ir santechnikas, ir įmonės direktorius gali važinėti su to paties modelio automobiliu. Taip, išties čia žmonės gerai gyvena. Labai gera valstybės valdymo sistema.
– Kuo skiriasi šalis, kurioje gyveni, nuo tavo gimtinės?
– Sutvarkytais keliais, žmonių kultūra, atlyginimo dydžiu. Labiausiai gaila artimųjų, likusių Lietuvoje. Manau, lietuviai moka skaniau gaminti nei norvegai – mes turime daug gardesnę duoną bei mėsos gaminius.
– Ar norėtum likti gyventi Norvegijoje?
– Jei su manimi liks bent vienas iš geriausių draugų, tuomet taip.
– Pasiilgsti Lietuvos, dažnai grįžti namo?
– Pasiilgstu tik kelių savo artimųjų bei geriausių draugų. Į Lietuvą per metus planuoju grįžti porą kartų.
– Jei galėtum rinktis bet kurią pasaulio šalį, kurioje gyventi, kur tai būtų?
– Jei galėčiau pasirinkti, tai būtų JAV. Jungtinės Amerikos Valstijos yra kažkas nepaprasto. Šalis, kurioje, atrodo, įmanoma viskas. Labai norėčiau pamatyti Angeliną Jolie, pabandyti paplaukioti banglentėmis, galėčiau labai daug pamatyti.
– Ar sudėtinga pradėti savo verslą Norvegijoje?
– Savo verslą Norvegijoje nėra sunku pradėti. Galbūt būtų geriausia pirma išmokti kalbą. Čia pradėti verslą daug paprasčiau nei Lietuvoje – iš pradžių valstybė net neima mokesčių. Leidžiama verslą įtvirtinti per dvejus metus (jei neklystu), ir tik tada pradedi mokėti mokesčius. Aš, kol kas, pradėsiu dirbti privačiai, bet vėliau planuoju atidaryti savo saloną.
