aA
Švietimo ir mokslo ministerija praneša, kad visos mokslo, studijų ir verslo slėniuose kuriamos laboratorijos veiks kaip Atviros prieigos centrai (APC) – moderniausios įrangos bazės, kuriomis tyrimams galės naudotis ne tik mokslininkai ir stažuotojai, bet ir privataus sektoriaus vartotojai. Bendra tiriamojo darbo erdvė sudarys sąlygas susitikti įvairiose aukštųjų technologijų srityse ir projektuose dirbantiems Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkams, į tyrimus besigilinantiems studentams, verslo įmonėse dirbantiems tyrėjams.
Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro statybos
Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro statybos
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Švietimo ir mokslo ministerija praneša, kad patobulino Atviros prieigos centrų reglamentą, nustatantį už milijonines Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto lėšas įkurtų laboratorijų valdymo tvarką ir naudojimo galimybes. Pakoreguotas dokumentas aiškiau apibrėžia bendrus principus ir suteikia daugiau laisvės centrų valdytojams.

„Investuodami, ligšiolinio finansavimo mastais vertinant, milžiniškas ES lėšas į Lietuvos mokslo infrastruktūros atsinaujinimą, siekiame, kad jos duotų kuo didesnę naudą. Kurdami atviros prieigos centrus norime užtikrinti, kad moderniausia įranga būtų prieinama ne tik ją įsigijusiam universitetui ar mokslinių tyrimų institutui, bet ir kitiems suinteresuotiems vartotojams, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Tikimės, kad tokie centrai atvers naujus horizontus glaudžiam mokslo ir verslo bendradarbiavimui ir inovatyvių aukštųjų technologijų produktų kūrimui. Turėdami šiuolaikišką įrangą taip pat galėsime visavertiškai įsilieti į pasaulinius tyrimų tinklus ir projektus.“

Atviros prieigos centrai veiks šiuo metu kuriamuose mokslinių tyrimų infrastruktūros telkiniuose – penkiuose integruotuose mokslo, studijų ir verslo centruose: „Saulėtekio“ ir „Santaros“ slėniuose Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ Kaune bei Jūriniame slėnyje Klaipėdoje. Juose bus vykdomi mokslo darbai biomedicinos ir biotechnologijos, medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų, inžinerijos ir informacinių technologijų, gamtos išteklių ir žemės ūkio mokslų srityse. Atviros prieigos principu dirbs visa ES lėšomis slėniuose sukurta mokslinių tyrimų infrastruktūra.

Atviros prieigos centrų įrangą jau yra įsigiję VGTU Civilinės inžinerijos centras „Saulėtekio“ slėnyje, VU informacinių technologijų centras „Santaros“ slėnyje, KTU Maisto mokslo ir technologijų centras bei ASU Agrobiotechnologijų centras „Nemuno“ slėnyje. Į priekį juda ir visi kiti slėnių projektai. Lapkričio 25 d. įkasant kapsulę bus pradėtos Nacionalinio atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro statybos „Santakos“ slėnyje, šalia Kauno technologijos universiteto studentų miestelio.

Bus kuriamas specialus APC registras, kuriame Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) registruos atviros prieigos būdu naudotiną tyrimų įrangą. Numatoma, kad pirmieji Atviros prieigos centrai pradės veikti jau kitų metų pradžioje.

Norintys naudotis konkretaus centro baze turės pateikti paraišką su planuojamo vykdyti mokslinio tyrimo ar eksperimento aprašymu, nurodyti tyrėjo kvalifikaciją ir reikalingą įrangą, medžiagas, taip pat kur bus panaudoti gauti rezultatai.

Lėšos, gautos už įrangos naudojimą, bus naudojamos APC infrastruktūros atnaujinimui, plėtrai, medžiagų bei priemonių įsigijimui, taip pat personalo kvalifikacijos kėlimui, atlyginimui ir kitoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su APC veikla.

Atviros prieigos principų užtikrinimas – viena iš mokslo ir verslo sinergijos skatinimo priemonių. Švietimo ir mokslo ministerija taip pat numato iš esmės atnaujinti 2007 m. patvirtintą mokslo, studijų ir verslo slėnių koncepciją, kad ji apimtų jau atliktus darbus ir brėžtų būsimos plėtros žingsnius. Į ją bus įtraukti ne tik infrastruktūros atnaujinimo, bet ir žmogiškųjų išteklių, kvalifikacijos tobulinimo, konkrečių mokslo ir verslo bendradarbiavimo modelių kūrimo tikslai.

Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija drauge su Ūkio ministerija rengia pilotinę finansavimo priemonę – dar šio, 2007-2013 m., ES finansavimo laikotarpio lėšomis bus finansuojami stambūs mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektai: Švietimo ir mokslo ministerija numato finansuoti mokslo ir studijų institucijų taikomuosius tyrimus, Ūkio ministerija – verslo įmonių veiklas kuriant naujus produktus. Į bandomosios priemonės rezultatus bus atsižvelgiama darant sprendimus dėl naujojo, 2014-2020 m., ES finansavimo periodo.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.