aA
Trečiadienį Maskvos menų parke „Muzeonas“ buvo demontuojamos neteisėtai pastatytos skulptūros. Kaip informuoja newsru.com, pasirodo, verslininkai mokėjo milijonus rublių, kad dar gyviems esant jiems būtų pastatytas paminklas pačiame Maskvos centre.
Maskvos parke – nelegalūs verslininkų biustai
Maskvos parke – nelegalūs verslininkų biustai
© RIA/Scanpix

Be Maskvos savivaldybės leidimo tarptautinis labdaringas fondas „Šimtmečio rėmėjas“ per pastaruosius dvejus metus pastatė apie 40 paminklų, tarp jų ir dekoratyvią konstrukciją „Rutulys“, visuomenės veikėjų biustų. Neteisėtai pastatė ir 27 skulptūrinius portretus bei skulptūrą „Gerasis pasaulio angelas“.

„Neseniai savavališkai pastatė dar devynis biustus, – pasakojo vyriausiasis parko sargas Dmitrijus Jevsejevas. – Jie neturi meninės vertės, bronzoje įamžintos asmenybės niekam nežinomos. Pradinis sumanymas buvo neprastas – pastatyti paminklų alėją garsioms asmenybėms. Tačiau parke atsirado ir rėmėjų kabutėse biustų – sodo reikmenų parduotuvės direktoriaus, automobilių serviso vadovų, verslininkų biustų. Juos visus išmontuos.“

Po šių žodžių darbininkai ėmė nukėlinėti nuo pagrindo biustus. Jų nuomone, demontuoti paminklus turėtų tie, kas juos pastatė, tačiau su jais nepavyko susisiekti. Kol kas eksponatus laikys parko saugykloje.
„Muzeonas“ virto holivudiška nesuprantamų, abejotinų asmenybių šlovės alėja, o už biusto pastatymą tekdavo nemažai sumokėti, pasakojo žurnalistams Maskvos kultūros departamento vadovas Sergejus Kapkovas.

„Be to, daugelį paminklų žmonės užsisakydavo dar būdami gyvi, o tai jau visiškai nekorektiška. Mums tokios tuštybės mugės nereikia“, – pabrėžė jis.

Direktoriaus teigimu, fondas „Šimtmečio rėmėjai“ neturėjo leidimų statyti biustus. „Jie neturi nė vieno oficialaus dokumento, tad turime teisę demontuoti, teismo leidimo nereikia“, – paaiškino jis ir pridūrė – jei fondas panorėtų kreiptis į teismą, departamentas tam pasirengęs.

1992 m. „Muzeoną“ įsteigė Maskvos savivaldybės ir Kultūros komiteto iniciatyva. Bazinėje kolekcijoje yra Jevgenijaus Vučetičiaus, Veros Muchinos, Sergejaus Merkurovo ir kitų skulptorių kūrinių. Lapkričio pradžioje parke iškilmingai atidengė dar gyvo esančio Japonijos kino krikštatėvio Kaneto Shindo paminklą jo šimtojo gimtadienio proga.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.