aA
Pakistano sprendimas atšaukti savo ambasadorių iš JAV, įtarus, kad jis galimai prašė Amerikos pagalbos dėl karinio perversmo grėsmės, virsta didesniu skandalu, keliančiu pavojų prezidento ir parlamento išlikimui postuose.
Husainas Haqqani
Husainas Haqqani
© AP/Scanpix

Ambasadorius Husainas Haqqani buvo pašalintas iš posto antradienį, po to, kai pasisiūlė atsistatydinti ir išskrido pasiaiškinti savo šalies politiniams ir saugumo vadovams. Šis besivystantis skandalas tapo vienu iš didžiausių, neseniai sukrėtusių Islamabado vyriausybę.

Šio skandalo centre - laiškas, kuriame tuomečio JAV ginkluotųjų pajėgų štabų vadų tarybos pirmininko admirolo Mike'o Mulleno prašoma padėti užkirsti kelią kariniam perversmui Pakistane, mainais į pažadą pakeisti Islamabado saugumo tarnybų vadovybę.

Šis pasiūlymas buvo pateiktas po to, kai JAV komandosai per gegužės 2 dieną surengtą reidą Pakistane nukovė tarptautinio teroristų tinklo "al Qaeda" vadą Osamą bin Ladeną.

Ambasadorius neigia kuo nors nusikaltęs, tačiau daugelis jį įtaria padėjus surašyti šį laišką. H.Haqqani, laikomas artimu Pakistano prezidentui Asifui Ali Zardari, tačiau juo labai nepasitikėjo kariškiai dėl numanomų pernelyg glaudžių ryšių su amerikiečiais.

"Tai tik pradžia. Tuo viskas nesibaigs, - buvęs generolas leitenantas Talatas Masoodas, tapęs politikos analitiku, trečiadienį sakė naujienų agentūrai AFP.

"Opozicija mėgins pasinaudoti proga ir neabejotinai reikalaus pirmalaikių rinkimų bei spaus vyriausybę", - pridūrė jis.

Manoma, kad H.Haqqani atsistatydino dėl kariškių spaudimo, JAV ir Pakistano ryšiams itin pašlijus, o opozicija vis labiau spaudžia vyriausybę prieš rinkimus, kurie gali būti surengti jau ateinančių metų rudenį.

Pasak analitikų, opozicija, buvęs premjeras Nawazas Sharifas ir kriketo žvaigždė Imranas Khanas, kuris praeitą mėnesį išjudino Pakistaną, sukvietęs į vieną politinį mitingą dešimtis tūkstančių žmonių, sieks panaudoti naująjį skandalą saviems tikslams.

Antradienį Y.R.Gilani paskelbė, kad bus vykdomas "išsamus tyrimas atitinkamame lygmenyje", apie kurį daugiau detalių nežinoma.

Analitikai nurodo, jog svarbiausias klausimas - kiek A.A.Zardari yra susijęs su minėtu laišku. Tačiau daugelis mano, kad tyrimai Pakistane dažniausiai tampa priemone nuslėpti tiesą.

Apie konfidencialų laišką spalio 10 dieną užsiminė JAV verslininkas Mansooras Ijazas savo straipsnyje, kuris spalio 10 dieną Didžiosios Britanijos dienraštyje "Financial Times".

M.Ijazas rašė, kad "aukšto rango Pakistano diplomatas" jam paskambino tuojau po O.bin Laden žūties, prašydamas perduoti A.A.Zardari laišką Baltiesiems rūmams.

Kaip pranešama, Pakistano prezidentas baiminosi, kad kariškiai gali mėginti perimti valdžią. Tuo metu politikai buvo linkę pasinaudoti kilusiu sąmyšiu dėl O.bin Ladeno, kad apkarpytų sparnus itin įtakingiems kariškiams ir sustiprintų civilines institucijas.

Nutekintose laiško Jungtinėms Valstijoms kopijose žadama išduoti kitus Pakistane besislapstančius "al Qaeda" lyderius, taip pat panaikinti žvalgybos tarnybų "S skyrių", kuriam patikėta palaikyti santykius su Talibanu, taip pat pakviesti JAV stebėti Islamabado branduolinius arsenalus.

H.Haqqani, kuris jau seniai aktyviai pasisako už civilinės valdžios stiprinimą, yra patekęs į kariškių nemalonę dėl 2005 metais išleistos savo knygos "Pakistanas: tarp mečetės ir kariuomenės" (Pakistan: Between Mosque and Military)", nes joje nagrinėjami kariškių ryšius su islamistais kovotojais.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.