aA
Aštuoniasdešimt septyni skirtingų Vilniaus ir Kauno gydymo įstaigų vadovai, Lietuvos gydytojų sąjungos atstovai bei įvairių kitų medicinos organizacijų ir įvairiomis ligomis sergančių asociacijų vadovai pasirašė kreipimąsi į šalies vadovus. Jame atkreipiamas dėmesys į katastrofiškai sumažėjusį sveikatos apsaugos sistemos finansavimą.
Romualdas Dobrovolskis
Romualdas Dobrovolskis
© ELTA
“Net ekonominių sunkumų laikotarpiu išlaidos sveikatos priežiūrai neturi būti mažinamos ir finansavimas turėtų sudaryti nemažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto”, - teigiama medikų rašte šalies vadovams.

Kreipimosi tekstą politiniai šalies vadovybei medikai ketina įteikti trečiadienį.

Išvakarėse susitikęs su sveikatos apsaugos ministru Konstantinu Romualdu Dobrovolskiu Prezidentas Valdas Adamkus paragino ministrą daugiau dėmesio skirti šios sistemos reformoms.

Tuo tarpu prieš keletą dienų vos tris narius turinti opozicinė Centro sąjunga pareiškė ketinimą inicijuoti interpeliaciją sveikatos ministrui dėl neva jo nesugebėjimo reformuoti sveikatos apsaugos sistemą.

Politikos kuluaruose pasigirsta šnekų, kad ir tarp valdančiosios daugumos atstovų esama politikų, kuriems nelabai patinka sveikatos apsaugos vadovas. Girdi, kai kurie socialdemokratai nuo pat Algirdo Brazausko kabineto sudarymo šnairavo į tris ministrus: žemės ūkio Kęstutį Kristinaitį (jis jau atsistatydino), sveikatos apsaugos K.R.Dobrovolskį (jam pagrasinta interpeliacija) bei socialinės apsaugos ir darbo Viliją Blinkevičiūtę (kol kas ši dar nelabai judinama).

Tiesa, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas kategoriškai atmeta teiginius bei pačią opozicijos inicijuojamą interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui. Jis centristų inicijuojamą interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui įvertino ne kaip ką kitą, o tik kaip centristų kandidato į prezidentus pasiruošimą rinkimams.

Vis dėlto, ar gali kaip nors pagerėti sveikatos apsaugos sistemos padėtis, pakeitus tik patį ministrą?

Turtingesnių šalių piliečiai gyvena ilgiau (išlaidos vieno gyventojo sveikatai per metus, JAV dol.) 

Šveicarija       2600
Vokietija        2200
Prancūzija       2050
Švedija          1750
Italija          1590
D.Britanija      1300
Ispanija         1100
Čekija            700
Slovakija         650
Vengrija          600
Lenkija           400
Lietuva           200
Rumunija          150
Rusija            100
Rusijoje per metus sveikatos apsaugai vienam žmogui išleidžiama l00, Lenkijoje - 400, Prancūzijoje - 2000 JAV dolerių. Pasaulinė sveikatos organizacija daro išvadą, kad išlaidos sveikatai proporcingos gyvenimo trukmei. Štai, Prancūzijos moterų vidutinė gyvenimo trukmė - 82 metai, Rusijos - 73 m.

Išlaidos sveikatos apsaugai (proc. nuo BVP)

Šalis            BVP proc.
Vokietija        10,5
Prancūzija        9
Švedija           8,3
Estija            5,5
Latvija           4,5
Lietuva           4,3
Šaltinis: Pasaulinė sveikatos organizacija