Nuo antikos laikų Penelopės vardas laikomas taurios sutuoktinių ištikimybės simboliu. Homero epinėje poemoje „Odisėja“ Trojos karo didvyrio Odisėjo žmona Penelopė ištikimai laukė jo grįžtant 20 metų.
„Jei jaučiatės ištekėjusios ne už savo vyrų, o už Lietuvos kariuomenės, jūs – Penelopė, junkitės prie mūsų, nes šis puslapis – tai internetinė užuovėja ištikimoms karinėse misijose tarnaujančių karių penelopėms“, - skelbiama klubo puslapyje internete.
Nuo praėjusių metų gegužės veikiantis klubas vienija 229 karinėse misijose tarnaujančių karių žmonas. Jo įkūrėja ir vadovė - Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių departamento direktorė Rūta Putnikienė.
R. Putnikienė - karininko žmona, jos vyras misijose tarnavo dukart. „Galima sakyti, klubo veiklą pradėjau iš savanaudiškų paskatų – pačiai norėjosi bendrauti. Nors mano darbas susijęs su viešaisiais ryšiais, klubas veikia visuomeniniais pagrindais, nėra jokio oficialumo, dėl ko bendravimas neformalesnis“, - pasakojo pašnekovė.
R. Putnikienės teigimu, laikas, kai vyras misijoje, sudėtingas ir buitine, ir psichologine prasme. Bendraudamos su bendramintėmis, moterys nesijaučia vienišos, aptaria rūpimus klausimus. Daugiausia penelopės bendrauja internetu, tačiau kartais susitinka ir gyvai. Neseniai jos šventė trečiadienį minimą Lietuvos kariuomenės dieną.
Klubo pavadinimas R. Putnikienei į galvą atėjo, kai ji kartą iš vienos kolegės išgirdo karių žmonas tapatinant su Penelope. „Ši idėja įstrigo, pagalvojau, kad klubui norėtųsi originalaus pavadinimo ir tai labai tiko. Nors kai kuriems žmonėms Penelopių klubas asocijuojasi su nežinau kuo – būna, kad klausia, kas čia per per penelopės, ką visa tai reiškia. Tai dar geriau – sukelia kažkokį smalsumą“, - kalbėjo pašnekovė.
Dalį šeimų karas išskiria
Kaip pusmečio išsiskyrimas paveiks šeimos santarvę? Kaip įveikti įtampą prieš misiją? Tėtis misijoje, o vaikai darželyje ruošdamiesi šventėje mokinasi dainelę apie tėtį, vaikas į tai reaguoja jautriai. Ką daryti? Į panašius penelopių klausimus atsako su klubu bendradarbiaujanti bataliono psichologė.
Paprastai žmonos vyrų nemato beveik septynis mėnesius. Tą laiką bendrauja laiškais, pokalbių programomis. Klubo vadovė užsimena, kad įspūdingai atrodo karių sutiktuvės. „Karių grįžimas – kažkas unikalaus, kad pamatytumėte, kaip karius pasitinka“, - kalbėjo ji.
Ne visi išsiskyrimai baigiasi laimingai - yra buvęs atvejis, kai vyras misijos pabaigoje pranešė nebenorįs grįžti į šeimą.
„Būna porų, kurios ir išsiskiria. Esame diskutavę, kad misija arba išskiria, arba sustiprina. Jeigu šeima turėjo tvirtą pagrindą, jis tik sustiprėjo, jei juos nelabai kas siejo, misija galbūt buvo paskutinis lašas“, - sakė R. Putnikienė.
Du grįžo karstuose
Šiuo metu Afganistane tarnauja apie 260 Lietuvos karių. Didžioji jų dalis tarnauja NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. ISAF) Lietuvos vadovaujamojoje Goro provincijos atkūrimo grupėje Čagčarane. Čia taip pat dislokuota Lietuvos vadovaujama Policijos mokymo ir sąveikos grupė, rengiant Afganistano nacionalines policijos pajėgas. Lietuvos kariai taip pat užduotis vykdo Kandahare, kur Lietuvos vadovaujama tarptautinė Oro pajėgų patarėjų grupė prisideda rengiant afganistaniečių sraigtasparnių pilotus ir jų techninės priežiūros specialistus.
Lietuvos kariai yra paskirti ir į ISAF vadavietėse Herate ir Kabule. Afganistano pietuose veikia Lietuvos specialiųjų operacijų eskadrono kariai. Lietuvos kariai taip pat tarnauja Nacionaliniame paramos elemente, koordinuojančiame visų Afganistane tarnaujančių Lietuvos karių aprūpinimą.
Lietuvos kariuomenė tarptautinėse operacijose dalyvauja jau daugiau nei 15 metų. Per šį laiką Lietuva neteko dviejų savo karių – Normundo Valterio ir Atūro Jarmalavičiaus.
1996 m. balandžio 17 d., vykdydamas užduotį tarptautinės taikos operacijos Bosnijoje, žuvo vyr. leitenantas N. Valteris. Lietuvos taikdarys žuvo patruliavimo metu visureigiui užvažiavus ant minos. N. Valteriui ėjo 24-ieji. Po mirties N. Valteris apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu už pasiaukojimą ir narsą taikos įgyvendinimo misijoje buvusioje Jugoslavijoje.
2008 m. gegužės 22 dieną Lietuvos karinės misijos stovykloje Afganistano Goro provincijos sostinėje Čaghčarane nuo riaušininko paleistos kulkos žuvo 34 metų seržantas A. Jarmalavičius. Septintojoje Goro provincijos atkūrimo grupės pamainoje A. Jarmalavičius ėjo Štabo kuopos pėstininkų apsaugos būrio kulkosvaidininko pareigas.
