Pataisą dėl fizinių asmenų aukų draudimo pasiūlė socialdemokratai Valerijus Simulikas ir Edvardas Žakaris. Jai pritarė 59 Seimo nariai, prieš – 2 tautos atstovai ir 25 parlamentarai balsuodami susilaikė.
Kadangi pritarimas šiai pataisai sujaukė visą įstatymą, nutarta jo svarstyme padaryti pertrauką, pasigirdo netgi kalbų, kad tokiu elgesiu sąmoningai siekta sužlugdyti prezidentės įstatymo pataisas. Apie tai viešai prabilo Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas.
„Dabar aš galvoju: ar čia norime labai skaidriais būti, ar sąmoningai norint sugriauti įstatymo priėmimą daromi tokie dalykai. Čia mano nuomonė“, - pasipiktino A. Čaplikas.
„Norint sąmoningai viską suvelt – reikia daryti taip, kaip dabar daroma. O po to stovėti prie šoninio mikrofono ir muštis į krūtinę, kaip blogai, kad nepriėmėme“, - pridūrė politikas.
Šiuo metu politinės partijos dalį lėšų gauna iš valstybės biudžeto, partijas taip pat remia įmonės, pavieniai žmonės, dalis lėšų surenkama iš nario mokesčio, taip pat dalies gyventojų pajamų mokesčio arba kitos veiklos, pavyzdžiui, leidybos, atributikos platinimo, turto valdymo ir panašiai.
Kitiems metams politinėms partijoms finansuoti iš biudžeto numatyta 5 mln. Lt, bet papildomai svarstoma skirti dar 15 mln. Lt.
T.Janeliūnas: partijos nenori atsisakyti pinigų, bet nori būti populiarios
Politologas Tomas Janeliūnas tarpinį Seimo sprendimą, kuriuos uždraudžiamos fizinių bei juridinių asmenų aukos partijoms, vertina kaip siekį būti dviejose vietose vienu metu. Anot mokslininko, viena vertus, Seimo nariai nori būti populiarūs ir negali pasakyti nepritarią finansavimo ribojimams, kita vertus, nenori atsisakyti įmonių pinigų.
„Iš Seimo pusės yra toks dviprasmis noras: iš vienos pusės norisi būti populiariems ir daryti tai, ko laukia visuomenė, iš kitos pusės – nesinori atsisakyti pakankamai svarbios finansavimo dalies iš juridinių asmenų. Tai tų dviejų norų priešprieša gali būti įvairių bandymų atsidurti dviejose vietose vienu metu priežastimi“, - DELFI sakė T. Janeliūnas.
Pasak politologo, tikėtina, kad Seime atsiras daugybė įvairių siūlymų, kaip reglamentuoti partijų finansavimą, kurių pakaks „pratempti“ laiką bent iki artėjančių Seimo rinkimų.
„Bežaidžiant įvairiausiais projektais nesunkiai galima sulaukti kitų Seimo rinkimų ir visus metus „stumdyti“ įvairius projektus ir galiausiai nepriimti jokio realaus sprendimo. Tokia rizika visiškai įmanoma“, - teigė T. Janeliūnas.
Jo nuomone, kalbant apie partijų finansavimo blogai tai, jog beveik visi veikėjai nesako, ką galvoja, tuo tarpu teigiančius, kad reikia atsisakyti fizinių ir juridinių asmenų finansavimo galima įtarti populizmu.
D.Grybauskaitė siūlė uždrausti tik įmonių finansvimą
D. Grybauskaitės pateiktose teisės akto pataisose siūloma visiškai uždrausti juridinių asmenų aukas politinėms partijoms, o pavienių žmonių aukas sumažinti nuo 20 vidutinių mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio sumos iki 10 VMDU. Šiuo metu VMDU sudaro apie 2,1 tūkst. Lt, vadinasi, auka per metus būtų sumažinama nuo 42 tūkst. Lt iki 21 tūkst. Lt.
Iki šiol taip pat buvo, kad jeigu tais pačiais metais vyksta rinkimai, fizinis ir juridinis asmuo galėjo paaukoti antratiek, tačiau pagal prezidentės pataisas, juridiniai asmenys vėlgi finansuoti partijų nebegalėtų, o pavienių žmonių aukos sumažėtų perpus.
Bendra žmogaus auka per metus negalėtų sudaryti daugiau nei 10 proc. deklaruotų metinių pajamų.
Remiantis šalies vadovės pataisomis, žmonės taip pat galėtų partijos pervesti 0,5 proc. sumokėtos savo metinio pajamų mokesčio dalies.
Partijoms taip pat liktų nario mokestis bei galimybė gauti lėšų iš kitos veiklos – atributikos platinimo, valdomo turto ir panašių dalykų.
Savo pataisas D. Grybauskaitė motyvavo siekiu išskaidrinti partijų finansavimą, mat Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas yra užsiminęs, kad pastebimas ryšys tarp partijų finansavimo bei viešųjų pirkimų konkursų, kuriuos paprastai laimi konkrečias partijas parėmusios bendrovės.
Kandidatai nebegalėtų naudoti net savo pinigų?
Tačiau, viešai pritardami D. Grybauskaitės iniciatyvai, parlamentarai jos siūlyto įstatymo priėmimą sužlugdė: jie pritarė su paruoštu įstatymu nesuderinamą pataisai, kuria būtų uždraustos ir pavienių žmonių aukos.
„Jeigu mes iš principo priimame sprendimą, kad privatūs juridiniai asmenys negali remti, tai mes kalbame ir apie fizinius – atsisakyti visiškai šios galimybės gauti partijoms paramą, nes galima daryti prielaidą, kurti sąmokslo teoriją, kad juridiniai asmenys, negalėdami remti, išmokės pinigus fiziniams asmenims, kurias fiziniai asmenys galės paskui aukoti. Mes siūlome šitą šaką nukirsti iš viso ir palikti tik biudžetinį finansavimą, plius procentas nuo gaunamų pajamų“, - posėdyje sakė V. Simulikas.
Pagrindinis Audito komitetas tokiam siūlymui nepritarė, tačiau Seimo nariai nutarė priešingai.
„Tokiu atveju būtų tik biudžetinis finansavimas ir manome, kad nesame dar tam pasirengę. Nei vienmandatininkai, nei nauji kandidatai, nei naujos partijos neturėtų galimybės įeiti į politinį lauką“, - sakė Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė.
„Mūsų nuomone, valstybė šiandien neturi galimybių visus finansuoti iš biudžeto lėšų“, - pridūrė Darbo partijos politikė, kurios teigimu, išeis taip, kad žmogus pats nebegalėtų iš savo pinigų organizuoti savo rinkimų kampanijos.
Išgirdusi balsavimo rezultatus dėl V. Simuliko ir E. Žakario pataisos, L. Graužinienė iškart paprašė padaryti klausimo svarstyme pertrauką – anot jos, nauja pataisa sujaukė visą įstatymą. „Ką jūs darote, sumalsite visą įstatymą“, - piktinosi L. Graužinienė.
Tuo tarpu premjeras Andrius Kubilius, kuris pats irgi parėmė fizinių asmenų aukų draudimą partijoms, suabejojo, ar pataisa išties taip sujaukė įstatymą: anot jo, užtenka tiesiog visur išbraukti frazę, kad partijas gali remti fiziniai asmenys.
Per svarstymą – pritarė, bet abejojo
Kad parlamentarai gali nepritarti prezidentės siūlymams buvo galima įtarti jau iš jų komentarų posėdžio metu. Pavyzdžiui, liberalcentristas Vytautas Bogušis aiškino, jog D. Grybauskaitės siūlymai naudingi, tačiau „pačiame įstatyme matyti daug nuogąstavimų“.
„Reikia atsižvelgti į mūsų ekonominę-finansinę šalies būklę, reikia atsižvelgti į tai, kad pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos paskaičiavimą rinkimai atseitų maždaug 20 mln. Lt“, - kalbėjo V. Bogušis.
Jis taip pat pabrėžė, kad kyla abejonių ir dėl lygiateisiškumo principo – esą pagal prezidentės įstatymą per praėjusius rinkimus mažiau nei 3 proc. balsų gavusios partijos ir kandidatai iš biudžeto pinigų nesulauktų, o surinkę daugiau – galėtų naudotis valstybės skiriamais pinigais.
„Kiekvienoje sistemoje būtinas atsinaujinimas, skatinami nauji daigai su naujomis idėjomis, su naujais polėkiais, kad kiek galima daugiau įsijungtų į valstybės valdymą, demokratinius procesus“, - teigė V. Bogušis, kurio nuomone, pagal šalies vadovės siūlymus mažosios arba naujosios partijos būtų nuskriaustos.
„Tuomet formuojasi tokia nuostata – vienos partijos tampa vos ne valstybinėmis partijomis, nes iš valstybės turi 100 proc. garantą, kitos – kiek kruopų susirinks iš tautos“, - tęsė politikas bei pasiūlė sudaryti darbo grupę ir perkurti įstatymą.
Konservatorius Saulius Pečeliūnas irgi įstatyme įžvelgė skylių. Anot parlamentaro, senosios partijos gyventų iš biudžeto, o naujosios – kaip Dievas duos. Todėl S. Pečeliūnas suabejojo, ar šiuo įstatymu šalis nestumiama į uždarą partinę ir turtingų žmonių-kandidatų sistemą.
„Yra viena esminė spraga: mes kalbame tik apie šiandien egzistuojančias partijas. Sakykime, rytoj susikuria nauja partija. Šitos visos prarado pasitikėjimą, visuomenei jos nepatinka, atsiranda nauja solidi, stipri partija, susirenka pora tūkstančių žmonių, susitvarko dokumentus, užsiregistruoja Teisingumo ministerijoje. Rinkimai po metų ar trejų. Tai trejus metus tai organizacijai riekia gyventi nevienodomis sąlygomis, nes visos kitos turi biudžetinį finansavimą, o ji tik iš fizinių asmenų“, - sakė S. Pečeliūnas, kurio teigimu, įstatymas tiesiog yra nepilnas ir su spragomis.
