Perteklinį teisingumą vykdo tie, kurie baudžia už stovėjimą keliolika minučių ilgiau nei buvo apmokėta – nesvarbu, kad negali išbėgti iš gydytojo kabineto būtent iki apmokėtos minutės. Aukščiausiu lygiu jis pasireiškia postringavimuose „tik teismas nuspręs“, kada visiems akivaizdu, jog valstybės pinigai dingo, ir niekas už juos neatlikta. Kitaip tariant, karalius nuogas, bet reikia, kad tai patvirtintų teismas.
O teismai tada nusidriekia į nepasiekiamą rytojų iki ateis senatis. Dėl surasto bravoro bylos juda greičiau, bet kada klausimai rimtesni, labai daug laiko atima įsiklausymas, ką viršūnėse ošia. Deja, yra taip: jei nežinosi, iš kur vėjas pučia, esi blogas teisininkas. Teisingumas virsta vėjarode, ir tada reikia vieniems juoką, kitiems pasipiktinimą keliančio perteklinio teisingumo, kad būtų sudaryta tvarkos regimybė. Kada spiritas riedėjo cisternomis skersai išilgai Lietuvos, o kaukoliniu prekiavo parduotuvės, rūsti teisingumo ranka griebė Pasvalio ir Biržų aludarius ir baudė dzūkelį už „grybų sulčių“ butelaitį.
Niekaip neišnagrinėjant Kedžio bylos, prasideda šienavimas pačioje policijos sistemoje, kabinantis kriminalinę policiją, kurią visai neseniai generalinis komisaras vadino „sistemos perlu“. Ant nusikaltimo užmesta miglos skraistė apnuogina dangstytojus: pasirodo, ji per trumpa, kad uždengtų viską.
Fantasmagoriškos istorijos tyrimas, lyg užsitęsusi liga, pradeda virsti metastazėmis: Aukščiausiasis teismas priima nutartį atnaujinti mirusio Andriaus Ūso bylą. Kitaip tariant, norima teisti mirusįjį. Belieka nuspręsti, ar palaikus vaizdumo dėlei reikės pristatyti į teismo posėdį. Žmonijos istorijoje yra buvę tokių teismų, bet ar mes jau visai sveiko proto netenkame, kad paminame mūsų civilizacijos normą palikti mirusius Dievo teismui?
Vidinio stabilumo stokojanti teisėsaugos sistema bloškiasi tai į perdėtą uolumą, tai į beribį gailestingumą. Užtenka nesuveikti vienam elementui, ir visų kitų darniai veikiančių grandžių darbas lieka tik atminimui. Atsipalaiduoja koks velenėlis, ir variklis kosėja. Visuomenė mato ne velenėlį. Ji sako, kad variklis neveikia, nes į detales ji nesigilina, - jai terūpi galutinis rezultatas, kuris dažnai stovintiems atokiau matosi tik kaip dūmų uždanga. Kartais pro ją sublizga koks ženkliukas „Teistas už gerus darbus“. Ir vėl tyla, o paskui priekaištai visuomenei ir ypač žiniasklaidai, esą jos blogai mato, neieško, kaip Vaižgantas, „deimančiukų“. Bet čia ne juvelyrika, kur galime grožėtis atskirais brangakmeniais. Rašau apie tai tik todėl, jog tikiu, kad tokių dalių yra pakankamai, ir nenoriu, jog doriems darbštiems pareigūnams nusvirtų rankos iš nevilties. Neviltis turi lydėti tuos, kurie manipuliuoja teisingumu, o ne tuos, kurie jam tarnauja. Tik tada veiks teisingumas kaip sistema.
Iš kitos pusės, kaip sistema veikia ir stambioji kontrabanda. Išėmus esmines jos dalis, sistema subyra. O neesmines dalis galima ir pabraižyti, nuo to ratas suktis nesustos, tačiau veiklos regimybė bus sukurta. Kontrabandiniai degalai įvažiuoja sunkvežimiais ir parduodami nelegaliose degalinėse, o gaudomi „Pasatai“ ir jų vairuotojai. Cigaretės atkeliauja rimtomis partijomis, tačiau dažniausiai girdime apie kokį mikroautobusiuką, sulaikytą su keliomis dėžėmis cigarečių. Kiek siekia gynybinės galios, rodo pavyzdys, kaip sulaikytas sunkvežimis su brangiu kroviniu paslaptingai dingo. Sistema patiria nuostolius, bet išlieka gyvybinga. Jei sulaikoma vienas, penki ar penkiasdešimt Gariūnų prekiautojų, irgi niekas nesikeičia. Tai lyg atšokę dažai nuo tebeveikiančio aparato.
Šįkart FNTT užkabino ne dažus, o pačią šerdį. Prasidėjo Gariūnų byla. Į ją buvo eita ilgus mėnesius. Prasidėjus biudžeto taupymui, pareigūnams apie 30 proc. sumažinti atlyginimai. Už viršvalandžius, kurių neišvengsi, dirbdamas operatyvinį darbą, irgi ne visada išgalima mokėti. Nepaisant nieko, dėlionė buvo baigta. Tarnyba išlaikė labai rimtą patikimumo egzaminą ir perdavė rezultatus kitai savo sistemos grandžiai. Tada prasidėjo keistenybės.
Tai, ką aš vadinu pertekliniu teisingumu, reiškiasi dviem būdais. Arba už nedidelį nusižengimą baudžiama su visa įstatymo rūstybe, arba teisingumas tampa toks teisingas, kad jam vis negana kaltumo įrodymų.
Apylinkės teismui įrodymų pakako ir jis leido sulaikyti Gariūnų kontrabandos organizatorius keliems mėnesiams. Tikra bėda: geriausiu atveju darbovietėje jie pasirodys tik gruodžio viduryje, o čia jau Kalėdos ant nosies. Nieko nebeatveši, nebepradžiuginsi nei pirkėjo širdies, nei savo kišenės. Masinio pirkimo šventė plaukia pro šalį. Rašomi skundai dėl sulaikymo, bet vilties mažai.
Kaip DELFI patvirtino Vilniaus apygardos teismo vyriausiasis specialistas Gintautas Stalnionis, jų teisme teisėją bylai parenka kompiuterinė programa „Liteko“. Kartais žmonėms nusišypso laimė: pagrindinio sulaikytojo Piotro Tkačiuko byla atiteko teisėjai Teresėlei Kazlauskienei. Jos ne tik vardas kaip motinos Teresės, bet ir veikla garsėja nepaprastu gailestingumu. Savo laiku dirbdama „Švarių rankų“ komisijoje ji jeigu ir plovė ką nors susitepusį, tai taip nesiafišuodama, kad niekas tos komisijos nuveiktų darbų nepastebėjo. Nagrinėdama Rolando Pakso bylą apygardos teisme, T.Kazlauskienė ir jį buvo išteisinusi. Kada jai pakliuvo cigarečių kontrabandos sunkiasvoriu laikomo Viliaus Karaliaus ir jo parankinių byla, kur buvo sudėti 2,5 metų pareigūnų rinkti įrodymai, ji pažvelgė moteriškomis atlaidžiomis akimis į kalnus popierių ir neįžvelgė nusikalstamo susivienijimo. Pavadino juos bendrininkų grupe, o tai itin sušvelnino atsakomybę.
Motinos Teresės yra gerai Bombėjuje tarp vargšų, o ne Vilniaus teisme su mantijomis. Perteklinis teisingumas vieniems virsta skaudžia neteisybe kitiems. Vilniaus 3 apylinkės teismas leido 2 mėnesiams sulaikyti P.Tkačiuką, nes būdamas laisvėje „gali trukdyti nustatyti visą nusikalstamos veiklos mechanizmą“. Dokumentuose jis įvardijamas kaip asmuo, subūręs organizuotą grupę. Kitaip tariant, visos sistemos centras. Teisėja T.Kazlauskienė jį paleido spalio 28 d., penktadienį, prieš pat darbo pabaigą. Laukė ilgasis Vėlinių savaitgalis, keturios laisvos dienos. Kita teisėja tą patį penktadienį svarstė jo bendrininko, irgi sulaikyto 2 mėnesiams, skundą, tačiau nerado pagrindo jį patenkinti.
„Byla dėl to tikrai nežlugs“, patikino Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius, tačiau keistais motyvais grindžiami teismo veiksmai tikrai nesuteikia entuziazmo tiems, kurie stovi už valstybės interesą.
Įdomu, kad paleistojo brolis išvis neapskundė savo sulaikymo. Vėliau buvo atmestas ir mėnesiui sulaikytojo skundas, o ketvirtojo svarbaus asmens, sulaikyto 3 mėnesiams, skundo svarstymas vėl teko T.Kazlauskienei. Atrodo, ta kompiuterinė programa turi humoro jausmą. Bet šįkart teisėja nusišalino, nes esą viešojoje erdvėje per daug abejonių dėl jos gailestingo sprendimo. Bylą perėmė kita teisėja ir skundo nepatenkino.
Visi turbūt sutinka, kad karvei perkelti užtenka vieno žmogaus - kam eiti į ganyklą keturiems?
