Tačiau Brazilijos UR ministras Luizas Felipe Lampreia (Luisas Felipė Lamprėja) pabrėžė savo šalies autonomiją. Pasak jo, ši šalis nedalyvaus didžiulėje Vašingtono kampanijoje, kuria siekiama kovoti su Kolumbijos narkotikų prekyba.
Brazilija yra didžiausia Lotynų Amerikos valstybė, turinti 165 mln. gyventojų, kurioje kalbama portugališkai.
L. Lampreia išreiškė susirūpinimą dėl galimų "Kolumbijos plano" padarinių Brazilijai. "Mes neketiname dalyvauti jokiose bendrose tarptautinėse akcijose", sakė L. Lampreia.
Brazilija ir Kolumbija turi ilgą bendrą sieną, kuri eina per Amazonės džiungles. Brazilija būgštauja, kad didelis karinis puolimas įtrauktų ją į Kolumbijos pilietinį karą ir iš Kolumbijos pasipiltų pabėgėliai. Be to, Brazilija baiminasi, kad narkotikų prekeiviai jos teritorijoje ieškos naujų rinkų.
Tačiau aukštas JAV pareigūnas vėliau žurnalistams pareiškė, kad Brazilija suteikė "Kolumbijos planui" politinę paramą. Pasak jo, L. Lampreia greičiausiai tik nenorėjo teikti karinės pagalbos Kolumbijos prezidentui Andresui Pastranai.
M. Albright taip pat siekė, kad Brazilija prisidėtų įtvirtinant demokratines reformas kaimyninėse valstybėse: Ekvadore, Peru ir Venesueloje.
JAV ministrė trumpai susitiko su Brazilijos prezidentu Fernando Henrique Cardoso (Fernandu Enrike Kardosu). Jie aptarė demokratines reformas, ypač Peru, kurios bus svarstomos Pietų Amerikos prezidentų susitikimo metu, rugpjūčio pabaigoje, Brazilijos sostinėje Brazilijoje.
