aA
Lenkijos lietuviai ir toliau demonstruoja nusiteikimą atsisakyti lietuviškų užrašų. Tokią valią jie aiškina nenoru veltis į konfliktą tarp Vilniaus ir Varšuvos, rašo Punskas.pl.
Irena Anna Gasperavičiūtė
Irena Anna Gasperavičiūtė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Lentučių pakabinimas buvo tam tikras politinis sprendimas, kuriame mes, Lenkijos lietuviai, tapome politinio žaidimo objektu, – Punskas.pl cituojama Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Gasperavičiūtė. – Į mus nežiūrima kaip į partnerį, bet kaip į tam tikrą įrankį savo tikslams pasiekti.“

I. Gasperavičiūtei antrina ir Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas. Pasak jo, nesutarimams tarp Vilniaus ir Varšuvos persikėlus į Punską ir pasipylus vandalizmo aktams bei grasinimams, žmonės jaučiasi įbauginti. Punsko valsčiaus vadovas taip pat pabrėžia, kad lietuviškus užrašus išniekinę lenkai taip pat pažemino ir pačią Lenkiją.

„Nenorime gąsdinti vietinių žmonių. Dažais vandalai užtepė ne tik lietuviškus pavadinimus, bet ir išniekino Lenkijos vėliavą, mat ženklai uždažyti baltais ir raudonais dažais“, - sako V. Liškauskas.

DELFI primena, kad kol kas nukabintos tik vandalų išniekintos lentelės su lietuviškais užrašais. Sprendimas atsisakyti visų lietuviškų užrašų gali būti priimtas maždaug lapkritį.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.