Vaisinė muselė yra sudėtingiausias organizmas, kurio DNR nukleotidų seka visiškai nustatyta. Dar reikia iki galo iššifruoti šias sekas - nustatyti, kokie tai genai ir ką jie koduoja.
Tačiau jau dabar aišku, kad vaisinės muselės savo genomu yra daugiau panašios į žmogų, nei nuo jo skiriasi. Vaisinė muselė yra panašesnė į žmogų nei į mieles ar kirmėles.
Genomo tyrimų instituto, "Celera Genomics", Kalifornijos universiteto ir kitų mokslo įstaigų tyrėjai sako atradę neįtikėtinai daug iki šiol nežinotų muselės genų, kurie yra tokie pat kaip žmogaus. Tarp šių genų yra pagrindinis vėžį lemiantis genas ir su senėjimu susijusių genų grupė.
Muselės genomo sekos gali būti svarbiausios iššifruojant ir žmogaus genomą, savo atsiliepimuose rašė Thomas Kornbergas (Tomas Kornbergas) iš Kalifornijos universiteto ir Markas Krasnowas (Markas Krasnovas) iš Stanfordo universiteto. Atradimą jie pavadino genų ieškojimo eros pabaiga ir panaudojimo bei analizės eros pradžia.
Lyginant įvairių organizmų genomus (genų visumas), galima suprasti, kaip evoliucionavo rūšys, kaip išsivysto ligos ir kuo ameba skiriasi nuo šimpanzės. Galutinis mokslo apie genomą tikslas yra suprasti visus žmogaus genus, lemiančius ne tik akių spalvą, bet polinkį sirgti vėžiu ar diabetu. Iš viso žmogus turi 100 tūkst. genų.
Vaisinės muselės genai buvo palyginti su 289 žinomais žmogaus genais, sukeliančiais įvairias ligas. Paaiškėjo, kad du trečdalius šių genų turi ir vaisinės muselės. "To iki šiol nežinojome", sakė Markas Adamsas iš "Celera", kuri su programa "Human Genome Project" varžosi dėl garbės tapti pirmaisiais, sekvenavusiais žmogaus genomą.
Svarbiausia tai, kad muselėje rastas p53 genas, susijęs su daugeliu žmogaus vėžio formų. Kai šis genas mutuoja, organizme sutrinka DNR pažaidų "remonto" mechanizmas, o ląstelės gali pradėti nevaržomai daugintis ir suformuoti piktybinį auglį.
"Visi drozofiloje ieškojo p53, bet negalėjo rasti", sakė M. Adamsas.
Mokslininkai rado ir genų grupę, susijusią su muselių "metuzelos" genu, atrastu 1998 metais. Vaisinės muselės paprastai gyvena 60-80 dienų, bet jei yra mutacija "metuzelos" gene, muselės gali išgyventi daugiau nei 100 dienų. Žmonės turi panašų geną, vadinamą SOD1.
