Anot E. Zingerio, svarstoma galimybė reikalauti tarptautinių sankcijų Austrijai. Pirmiausiai bus kreipiamasi į Lietuvos sąjungininkus ES ir NATO. Čia E. Zingeris pirmiausiai akcentavo JAV. Anot Užsienio reikalų komiteto vadovo, svarstoma galimybė siekti, kad Austrijai būtų apribotos galimybės dalyvauti ES valdymo organuose.
E. Zingeris tikisi vienybės
„Tikimės, kad šis spjūvis Europai į veidą bus įvertintas mūsų ES ir NATO partnerių. (...) Turėdami jau pakankamai savo informacijos, siūlome svarstyti diplomatinių santykių su Austrija perspektyvas, iš pradžių pažeminant diplomatinių santykių lygį, atšaukiant Lietuvos atstovą konsultacijoms, o vėliau svarstyti diplomatinių santykių įšaldymo galimybes, atšaukiant Lietuvos diplomatinį atstovą. Ir netgi tuos santykius nutraukiant. Jeigu pasirodys, kad visas dalykas įvyko taip nepagrįstai ir pažeidžiant tarptautinę teisę taip, kaip yra (nušviečiama – DELFI) Lietuvos ir Austrijos žiniasklaidoje“, - kalbėjo E. Zingeris.
Tokį Austrijos elgesį jis palygino su šiuo metu teisiamo Balkanų karo nusikaltėlio Ratko Mladičiaus istorija.
„Žudikas paleistas. Kas būtų, jeigu Ratko Mladičius būtų paleistas?“ - retoriškai klausė URK vadovas.
„Tikiuosi, kad tie žymieji Austrijos pareigūnai nebus nubausti“, - ironizavo E. Zingeris.
URK sprendimo projekte siūloma reikalauti ir politinių sankcijų Austrijai „iki balso teisės Europos Taryboje suspendavimo“.
Jis taip pat išreiškė viltį, kad visų Seimo partijų atstovai palaikys griežtą poziciją Austrijos atžvilgiu: „Tikiuosi, bus konsensusas“.
„Slaptoji diplomatija, aš numanyčiau, veikia ne tarp ES narių, bet už ES ribų, - piktinosi politikas. - Rusijoje atsirado, po ponios Chapman, naujas herojus. Labai liūdna, kad Rusija nuėjo ne Jelcino keliu. (...) Jeigu jie (A. Chapman ir M. Golovatovas - DELFI) yra saviškiai, (...) savi ir saugotini“.
E. Zingeris liejo apmaudą ne tik dėl Austrijos, bet ir dėl Rusijos veiksmų M. Golovatovo istorijoje. „Tikėjomės, kad per 20 metų Rusijos valstybė pasikeis. Tai viskas buvo vaidyba“, - pridūrė jis.
Anot E. Zingerio, bendra Užsienio reikalų komiteto pozicija turėtų būti paskelbta apie 12 val.
„Tikiuosi, kad toks Austrijos elgesys neleis radikalams, skustagalviams galimybės paneigti Europos esmę,“ - sakė E.Zingeris.
URK taip pat prisiminta, kad liepos 16 dieną Austrija atsisveikino su Otto von Habsburgu - paskutiniojo Austrijos kaizerio sūnumi, kovotoju su totalitariniais režimais.
„Jis turėjo apsiversti savo karste“, - sakė Užsienio reikalų komiteto narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
„Džiaugiamės, kad Austrija atsigavo po 1938 m. anšliuso, bet liūdime, kad europinis solidarumas nesuveikė. Deja, Austrijos teisinė sistema pasirodė esanti priklausoma nuo išorės įtakų. O tai yra neįtikėtinas dalykas“, - reziumavo E. Zingeris.
I. Degutienė Austriją apskundė Europarlamento vadovui
Savo ruožtu Seimo pirmininkė Irena Degutienė planuoja dėl šio Austrijos žingsnio kreiptis į Europos Parlamento pirmininką Jerzy Buzeką dėl esą skirtingų teisės normų taikymo Austrijoje.
Pirmadienį išplatintame pareiškime I. Degutienė Austrijos poelgį vadina „įžūliu akibrokštu“. J. Buzeko Seimo vadovė retoriškai klausia, ar po šio incidento Europą tebevienija bendra teisingumo samprata.
„Toks Austrijos veiksmas yra šiurkštus ES ir tarptautinės teisės pažeidimas. (...) Šituo veiksmu Austrija pademonstravo nepripažįstanti Lietuvos teisminių institucijų sprendimų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų bylose“, - rašome I. Degutienės pareiškime.
Griežtos pozicijos atsisakė
Vis dėlto po beveik dvi valandas trukusio URK posėdžio buvo nutarta atsisakyti griežtų formuluočių. Už sušvelnintą komiteto pareiškimo tekstą visi jo nariai pasisakė vienbalsiai, tačiau E. Zingeris neslėpė, kad Seimo toną sušvelninti reikalavo kai kurios partijos.
„Yra įvairių partijų žmonės su įvairių partijų ideologijomis. Todėl turėjome pasiekti konsensusą“, - aiškino E. Zingeris.
Pasak jo, URK nutarė pašalinti iš pareiškimo teksto punktus apie galimą diplomatinių santykių su Austrija įšaldymą ar net nutraukimą.
„Visgi į ES institucijas kreipiamės su prašymu įvertinti (Austrijos sprendimą – DELFI). Žinoma, tas liko. Bet diplomatinių santykių įvertinimą palikome ateičiai, kai turėsime visus atsakymus iš Austrijos pusės“, - kalbėjo E. Zingeris.
Priešinosi socdemai ir „tvarkiečiai“
Griežtos pozicijos atsisakymą konservatorius paaiškino kitų partijų, kurių konkrečiai neįvardijo, nusistatymu. Tačiau socialdemokratai neslėpė buvę vieni tų, kurie reikalavo sušvelninti pareiškimo tekstą.
„Šį pradinį tekstą aš asmeniškai pamačiau tiktai komiteto posėdyje. (...) Pateikiau labai daug pataisų, papildymų, nes su tokiu tekstu sutikti neįmanoma. Jis per daug skubotas, per daug aštrus. Visos priemonės, kurias dar turime, turi būti išnaudotos“, - žurnalistams sakė socdemas Vytenis Povilas Andriukaitis.
Pasak jo, jokios galimybės nėra atmetamos. Tačiau dėl aiškesnio Austrijos vertinimo esą reikėtų palaukti rudens.
Prieš pirminį tekstą, kuriuo grūmota diplomatinių santykių su Austrija nutraukimu, pasisakė ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ parlamentarai.
Reaguodama į M. Golovatovo paleidimą, Lietuva atšaukė ambasadorių Austrijoje konsultacijoms, o Austrijos atstovas mūsų šalyje buvo iškviestas pasiaiškinti į Užsienio reikalų ministeriją.
Pagal Lietuvoje išduotą Europos arešto orderį M. Golovatovas Austrijos sostinėje Vienoje buvo sulaikytas ketvirtadienį. Apie jo sulaikymą, neatskleisdama įtariamojo pavardės, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra.
Tačiau džiugios žinios dėl Sausio 13-osios bylos tyrimo netruko virsti šoku. Šeštadienį Rusijos žiniasklaida jau trimitavo apie įtariamojo paleidimą. Vos apie parą sulaikytas išbuvęs M. Golovatovas savaitgalį ilsėjosi Maskvoje ir dalijo interviu apie neva niekuo nepagrįstą jo sulaikymą.
