Teisininkai nurodo, kad panašaus turinio teisės galiojančiuose įstatymuose yra ribojamos išlygomis, kuriose numatoma, kad duomenis, informacija ar kitos žinios turi būti atskleistos reikalaujant teismui, prokuratūrai bei kitoms teisėsaugos institucijoms. Pasak jų, tokios išlygos numatomos Notariato, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo, Komercinių bankų įstatymuose.
"Nesuprantama" Seimo teisininkai vadina prezidento dekreto dalį dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos. Įstatymo tekste palikti siūloma palikti tik pirmą dalį, apibrėžiančią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) statusą. Pasak Seimo Teisės departamento, tokiu atveju susidarytų teisinio reguliavimo spraga, nes būtų atsisakyta nuostatų, kurios apibrėžia LRT tarybos sudarymo tvarką.
Prezidentas vetavo įstatymo pataisas, teigdamas, kad įstatyme yra nelogiškų teiginių ir vienas kitam prieštaraujančių straipsnių.
Prezidentui sukėlė abejonių naujos, iš valstybės biudžeto finansuojamos Visuomenės informavimo kontrolieriaus įstaigos tikslingumas bei pagrįstumas.
Valstybės vadovas konstatavo, kad įstatyme, reglamentuojant privataus gyvenimo apsaugą, visuomenei užkertamas kelias sužinoti informaciją apie asmenis, turinčius galimybę spręsti piliečiams ir valstybei svarbius klausimus, o įstatymas neužtikrina informacijos šaltinio paslapties.
Manoma, kad Seimas svarstys prezidento vetuotą bei grąžintą pakartotinai svarstyti šį ir kitus įstatymus per neeilinę sesiją rugpjūčio pabaigoje.
Norint atmesti prezidento veto, būtinas mažiausiai 71 parlamentaro balsas.
