Ketvirtadienį Kaune susirinkę istorikai bei maisto ruošimo specialistai diskutavo bei ieškojo tikrų lietuviškų patiekalų bei gėrimų. Taip pat ieškota atsakymo, koks alkoholinis gėrimas geriausiai tinka lietuviams.
Lietuvių vaišių tradicijos – svarbi kultūros ir tapatybės dalis lygiai kaip tautinis kostiumas, trispalvė, gimtoji kalba ir kiti simboliai. Diskusijos „Lietuvą pristatančios vaišės: intelektualinė provokacija“ dalyviai bandė atskleisti maisto bei gėrimų gaminimo ir vartojimo tradicijų visumą, būdingą XXI a. lietuviams.
Cepelinai - sovietų palikimas
Nors dauguma lietuvių mano, kad cepelinai - tikrasis lietuviškas patiekalas, specialistai įsitikinę, kad taip nėra.
„Tai – sovietinis kanonas. Didžkukuliai, balandėliai, plokštainis... Taip, lietuviai daug patiekalų gamindavo iš bulvių, tačiau minėtus patiekalus negalima vadinti tradiciniais lietuvių patiekalais. Kone visuose 19 amžiaus tekstuose minimi šaltibarščiai, tačiau tuomet jie buvo visai kitokie nei dabar. Seniau šaltibarščiai buvo gaminami iš veršienos sultinio, vėžių mėsos. Tai nebuvo tie šaltibarščiai iš sovietinis valgyklos“, - sako istorikas Antanas Astrauskas, knygos „Per barzdą varvėjo. Svaigiųjų gėrimų istorija Lietuvoje“ autorius.
Taip pat svečią iš užsienio būtų galima pavaišinti lietuvišku skilandžiu ar virtiniais, dar vadinamais koldūnais. Istorikai sutaria, kad ir kaip jie būtų vadinami – virtiniais ar pyragaičiais – jie jau seniai buvo lietuvių virtuvėje.
Tuo tarpu dabar pastebima, kad lietuviai labiausiai domisi užsienių šalių virtuvėmis, tuo tarpu savo protėvių patiekalai grimsta užmarštin. Šiuo metu lietuviai ypatingai pamėgo suši.
Tuo tarpu senovėje lietuviai labiausiai mėgo žvėrieną, paukštieną, jautieną.
„Nėra išlikusių to meto receptų. Mes tik žinome, kokie produktai buvo naudojami. Bet kokiu atveju kalbant apie patiekalus reikia skirti, kur buvo paprastų žmonių, o kur „aukštoji“ virtuvė“, - sako A. Astrauskas.
„Aš paklausiau vieno lenko istoriko, koks patiekalas jam asocijuojasi su Lietuva. Jis kiek pagalvojęs atsakė: rūkyti lašiniai, nes niekur tokių nesu ragavęs“, - priduria istorikas Liudas Glemža.
Neprašausite, jei svečiui pasiūlysite tokią lietuvišką užkandą – skilandis, juoda duona, varškės sūris, lašiniai.
Alus – mėgstamiausias lietuvių gėrimas
Kalbėdami apie tradicinį lietuvių gėrimą specialistai be didesnių diskusijų sutaria – alus mėgstamiausias lietuvių gėrimas.
XX amžiaus pradžioje valstiečiai labiausiai mėgo naminę degtinę, miestiečiai – alų bei vyną. Tuo tarpu aukštuomenėje buvo paplitęs importinis vynas.
Atgavus nepriklausomybę pastebėta, kad ypatingai auga alaus pardavimai. Šį gėrimą lietuviai mėgo nuo seno, o jo pardavimus dar labiau padidino rinkodaros specialistai.
Bet kokiu atveju specialistai sutaria, kad tradiciniams lietuviškams patiekalams skiriame per mažai dėmesio.
„Blogiausia, kad mes neįdėjome jokių pastangų, kad grįžtų mūsų tradicinė – tiek valstiečių, tiek „aukštoji“ - virtuvė. Mūsų miestuose galima rasti įvairiausių tautų virtuvių, tačiau labai sunku rasti tikros, kokybiškos lietuviškos virtuvės pavyzdžių“, - diskusiją apibendrino jos vedėja etnomuzikologė Zita Kelmickaitė.
