Baudžiamąją bylą išnagrinėję teisėjai Sigita Bieliauskienė, Viktoras Dovidaitis ir Vladislavas Lenčikas nusprendė, kad labai sunkų nusikaltimą padariusiam K. Michailovui turi būti skirta griežčiausia baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos. Bausmę K. Michailovas privalės atlikti kalėjime, bet dėl gero elgesio po 10 m. galės būti perkeltas į pataisos namus.
Tokią bausmę teismas skyrė atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo sunkumą, kaltinamojo asmenybę. Pačią griežčiausią bausmę K. Michailovui skirti siūlė ir valstybinį kaltinimą palaikantys Generalinės prokuratūros prokurorai Rolandas Stankevičius ir Saulius Verseckas.
Skelbdamas 292 lapų nuosprendį teisėjas V. Dovidaitis pabrėžė, kad Medininkų poste dirbę Lietuvos pareigūnai buvo nužudyti tik todėl, kad vykdė savo tarnybines pareigas ir saugojo Lietuvos valstybės sieną.
Pasak teismo, K. Michailovo kaltę patvirtina įrodymų visetas.
Iš nuteistojo buvo priteisti 2 mln. 257 tūkst. Lt, kurie susidarė dėl išmokų nukentėjusiems, Muitinės departamento nuostolių, paminklo statybos ir kitų išlaidų. Priteista suma yra maždaug puse milijono litų mažesnė, nei siūlė prokuroras – teismo teigimu, dalis prašytų priteisti sumų yra perteklinės (už memorialo statybą, muziejaus rekonstrukciją, bėgimo Medininkų žudynėms atminti organizavimą, nukentėjusiųjų išvyką į Vatikaną).
Abejojama, ar K. Michailovas ieškinį atlygins, nes byloje nėra areštuotas joks nuteistojo turtas.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dar negalutinis – jį per 20 dienų galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Šia teise K. Michailovas pasinaudos, nes jis niekada nepripažino savo kaltės.
„Man šis nuosprendis absoliučiai nesuprantamas, nes nusikaltimo aš nepadariau“, - paskelbus verdiktą teisme pareiškė K. Michailovas.
Įsakymą sušaudyti pareigūnus davė būrio vadas
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad K. Michailovas, dirbdamas SSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio milicininku, veikdamas to paties būrio vado Česlovo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu tyčia nužudė Lietuvos pareigūnus.
Mirtinos kulkos buvo paleistos į Medininkų poste dirbusius Vilniaus muitinės inspektorius Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Kelių policijos rinktinės policininkus Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkus Mindaugą Balavaką ir Algimantą Juozaką.
Per užpuolimą išgyveno tik Vilniaus muitinės inspektorius Tomas Šernas.
Bylos duomenimis, Č. Mlynikas 1991-ųjų liepos 30 d., apie 21-23 val., SSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Vilniaus Ypatingos paskirties milicijos būrio bazėje, parinko labai sunkaus nusikaltimo padarymui vykdytojus – A. Laktionovą, A. Ryžovą ir K. Michailovą, kuriems įsakė nužudyti Medininkų muitinės poste dirbančius Lietuvos pareigūnus.
K. Michailovas, A. Laktionovas ir A. Ryžovas sutiko įvykdyti šį įsakymą.
„Vykdydamas šį susitarimą ir turėdamas tikslą kartu su A. Laktionovu ir A. Ryžovu nužudyti Medininkų muitinės poste dirbančius pareigūnus, K. Michailovas automobiliu „UAZ“ nuvyko prie Medininkų muitinės teritorijos ir 1991 m. liepos 31 d., apie 4-5 val., Vilniaus raj., netoli Medininkų kaimo buvusiame Medininkų muitinės posto teritorijoje ir posto vagonėlyje kartu su A. Laktionovu ir A. Ryžovu užpuolė Medininkų muitinės poste dirbančius pareigūnus, t. y. K. Michailovas Medininkų muitinės posto teritorijoje, siekdamas įbauginti ir išvengti galimo ginkluoto pasipriešinimo grasino A. Kazlauskui ir J. Janoniui tyrimo metu nenustatytu, nesurastu šaunamuoju ginklu – 9 mm kalibro Makarovo pistoletu (PM), iš jo ne mažiau tris kartus tyčia šovė į automobilyje „VAZ 2101“ sėdėjusį J. Janonį bei padarė jam mirtiną kūno sužalojimą pilve, tuo palaužęs nukentėjusiųjų J. Janonio ir A. Kazlausko pasipriešinimą juos nuginklavo ir neteisėtai sulaikė“, – teigiama teismo nuosprendyje.
Lietuvos pareigūnus sušaudė vagonėlyje
Pasak teismo, tuo metu A. Laktionovas ir A. Ryžovas grasindami šaunamaisiais ginklais palaužė Medininkų muitinės posto vagonėlyje ir šalia vagonėlio buvusių T. Šerno, A. Musteikio, R. Rabavičiaus, A. Juozako, M. Bulavako, S. Orlavičiaus pasipriešinimą ir juos neteisėtai sulaikė.
Sulaikytus Lietuvos pareigūnus, tame tarpe ir sunkiai sužeistą J. Janonį, K. Michailovas kartu su A. Laktionovu ir A. Ryžovu bendromis pastangomis, siekiant nužudyti, saugojo, prievarta suvarė į Medininkų muitinės posto vagonėlį, kur iš tyrimo metu nenustatytų, nesurastų šaunamųjų ginklų – dviejų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais tyčia šovė ne mažiau 13 šūvių į nukentėjusiuosius.
Į Medininkų posto pareigūnus iš viso buvo paleista 16 šūvių.
Medininkų baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad 1991-ųjų liepos 30-ąją į Vilniaus OMON bazę atvyko geriausiai parengti Rygos OMON milicininkai, kurie iš anksto žinojo ir jau buvo suplanavę užpulti ir nužudyti Medininkų poste dirbančius pareigūnus.
Omonininkai buvo ginkluoti iš Rygos policijos akademijos pagrobtais automatais, kurių dalis nebuvo įtraukti į Rygos OMON apskaitą. Be to, milicininkai su savimi buvo pasiėmę sprogmenų, kuriuos siekdami nukreipti dėmesį, naktį 2.48 val. susprogdino Vilniuje.
Nustatyta, kad apie 23-24 val. K. Michailovas, A. Ryžovas, A. Laktionovas sėdo į Vilniaus OMON’e dirbusio milicininko Tadeušo Gudaneco vairuojamą automobilį. Rygiečiai buvo nuvežti iki kelio Vilnius-Minskas 25 kilometro ir likus maždaug 800 metrų iki Medininkų posto vairuotojui buvo liepta sustoti ir išleisti rygiečius, jų laukti.
Medininkų postą užpuolę omonininkai į įvykio vietą atėjo pėsčiomis, dėvėjo vasarinę lauko uniformą.
Apklaustas T. Gudanecas tvirtino, jog jam buvo liepta išgirdus šūvius važiuoti į Vilnių. Tačiau pradėjus švisti prie jo automobilio dideliu greičiu privažiavo kita mašina (ji buvo pagrobta iš nužudytųjų Medininkuose kelių policininkų), iš kurios iššoko Rygos OMON pareigūnai. Jie į automobilį įmetė maišą, kurį buvo pasiėmę su savimi, ir sėdo į juos atvežusią mašiną.
Dideliu greičiu, vairuojant vienam rygiečių, jie kitu keliu grįžo į sostinę. Pakeliui T. Gudanecas išgirdo, kaip vienas pareigūnų sakė kitam, „kad už šūvį iš pistoleto išsiaiškinsime bazėje“.
Kitą dieną T. Gudanecas iš Vilniaus OMON vado pavaduotojo Vladimiro Razvodovo gavo nurodymą pakeisti automobilio padangas.
Be to, bylos nagrinėjimo metu vienas liudytojų pareiškė, kad A. Ryžovas OMON bazėje esą priekaištavo K. Michailovui, kad šis pirmas pradėjo šaudyti iš pistoleto.
Teisme reikalavo nušalinti teisėjus ir prokurorus
K. Michailovui kardomoji priemonė buvo paskirta 2007-ųjų spalio 10-ąją, o spalio 30-ąją teismas išdavė Europos arešto orderį. K. Michailovas tų pačių metų lapkričio 28 d. buvo sulaikytas Latvijoje, o 2008-ųjų sausio 28-ąją buvo perduotas Lietuvos Respublikai.
Iki teismo nuosprendžio paskelbimo K. Michailovas buvo suimtas – už nusikaltimus, kuriais buvo kaltinamas, jam grėsė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
K. Michailovas anksčiau yra du kartus teistas Latvijos Respublikoje, prieš suėmimą jis dirbo autobuso vairuotoju. Rusijoje gimęs K. Michailovas anksčiau yra turėjęs Nikulino pavardę, tačiau po bendradarbiavimo su Latvijos pareigūnais jam buvo pakeisti asmens duomenys – ne tik pavardė, bet ir gimimo vieta, mėnuo ir diena.
Medininkų byloje prokurorai ketino kviesti liudyti net 223 liudytojus, tačiau dalies jų nepavyko rasti, todėl teismas apklausė tik pusę jų.
K. Michailovas neigė savo kaltę, tačiau neneigė, kad tuo metu, kai buvo nužudyti Medininkuose dirbę Lietuvos pareigūnai, buvo atvykęs į Vilniuje esančią OMON bazę.
Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis ir jo advokatai ne kartą reiškė nušalinimus teisėjams ir prokurorams. Be to, kartą K. Michailovas suabejojo, ar teismas priims objektyvų nuosprendį vien dėl to, kad minint 18-ąsias žudynių metines šalies vadovė Dalia Grybauskaitė padarė spaudimą visiems Lietuvos teisėjams, nes esą savo kalboje nurodė, jog teismai turi nuteisti K. Michailovą.
„Medininkų byla nebaigta, kol laisvėje vaikšto įtariamieji žudikai. Teisėsaugos pareigūnų dėka, Lietuvos teismo nuosprendžio laukia buvęs omonininkas Konstantinas Michailovas. Kiti įtariami žudynių dalyviai kol kas yra nepasiekiami. Turime nenurimti ir padaryti viską, kad teisingumas triumfuotų. Tai – mūsų ir mūsų valstybės Lietuvos garbės ir orumo reikalas”, – tada sakė D. Grybauskaitė.
Kadangi kitų įtariamųjų, dalyvavusių Medininkų žudynėse, Rusija Lietuvai neišduoda, Generalinė prokuratūra žada siekti juos nuteisti už akių.
Šiuo metu prokuratūra rengia dokumentus procedūrai pradėti, tačiau konkrečių veiksmų žada imtis jau artimiausiu metu. „Naujai pakeistas baudžiamojo proceso kodeksas leidžia pradėti procesą, inicijuoti nuosprendžio priėmimą už akių“, – sakė generalinis prokuroras Darius Valys.
