aA
Jeigu Seimo rinkimai vyktų artimiausiu metu, apklausų duomenimis, už Darbo partiją balsuotų daugiausia rinkėjų, o jos lyderis 1959 metais Rusijos Šiaurėje gimęs ir į Lietuvą prieš 19 metų atvykęs Viktoras Uspaskichas galėtų realiai pretenduoti į Vyriausybės vadovo postą.

Interviu BNS V.Uspaskichas teigė, jog jo vadovaujama partija sieks laimėti pusę Seimo vietų tam, jog galėtų suformuoti savo Vyriausybę ir įgyvendinti jos programoje numatomas ekonomines bei valdymo reformas, tarp jų - pagerinti sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui konkuruoti su stambiu kapitalu ir panaikinti rinkimus pagal partijų sąrašus.

Darbo partijos lyderis anksčiau žiniasklaidai yra pareiškęs, jog sieks premjero posto, tačiau teigė dėl to atsižvelgsiantis į partijos ir tarptautinės visuomenės nuomonę.

"Jeigu politinė situacija bus tokia, jog mano kandidatūra galės sukelti neigiamą požiūrį Europos Sąjungoje (ES), mūsų gretose yra ir kitų kompetentingų žmonių, galinčių užimti šį postą ", - BNS teigė V.Uspaskichas.

Jis negali kandidatuoti į prezidentus, nes nėra gimęs Lietuvoje ar lietuvis pagal kilmę, kaip to reikalauja Konstitucija. Savo ruožtu jis pažymėjo, jog Darbo partija pasisako už esamos užsienio politikos tęstinumą, šalies narystę ES ir NATO, lygiateisius ir abipusiai pagarbius santykius su Rusija.

Praėjusią savaitę V.Uspaskichas kartu su dar dešimtimi pagrindinių partijų lyderių pasirašė susitarimą iki 2008 metų skirti krašto apsaugai ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

"Mano parašas yra garantija, jog atėjusi į valdžią Darbo partija tęs duotus įsipareigojimus", - tuomet žurnalistams sakė V.Uspaskichas.

Į politikos apžvalgininkų pastabą, jog steigiamajame suvažiavime partijos programoje nekalbama apie narystę NATO, jos lyderis atsako: "narystės jau pasiekta, todėl apie tai nėra ko kalbėti".

Seimas kovo 10 dieną ratifikavo Šiaurės Atlanto sutartį ir Lietuva tikisi jau kovo pabaigoje tapti visateise NATO nare, kai ratifikaciniai raštai bus deponuoti Vašingtone.

Pats V.Uspaskichas yra ne kartą lankęsis Jungtinėse Valstijose, užmezgęs kontaktų su JAV kongresmenais, šioje šalyje studijuoja jo vaikai.

Esmines reformas Darbo partija numato įgyvendinti vidaus politikoje, tiksliau, mokesčių srityje, taip pat kovojant su korupcija ir šešėline ekonomika. Jau steigiamajame partijos suvažiavime V.Uspaskichas paskelbė, jog partija ateina įvesti "tvarką verslui".

Vienas esminių Darbo partijos ekonominės politikos postulatų - konkurencinių sąlygų smulkiam ir vidutiniam verslui pagerinimas. V.Uspaskicho nuomone, šiuo metu šis sektorius patiria stambaus kapitalo, ypač didžiųjų prekybos tinklų, diktatą.

"Smulkus ir vidutinis verslas yra demokratinės ir civilizuotos valstybės pagrindas", - sakė V.Uspaskichas, pridūręs, jog smulkaus ir vidutinio verslo plėtra yra suinteresuotas ir asmeniškai.

"Čia yra investuota didžioji dalis mano kapitalo", - sakė pernai su žmona 161 mln. litų turtą deklaravęs parlamentaras. Prieš išrenkamas į Seimą jis ėjo koncerno "Vikonda" prezidento pareigas, tarpininkavo parduodant Rusijos dujas Lietuvai.

Jei laimėtų rinkimus, Darbo partija, pasak jos lyderio, siektų pasukti "laukinį kapitalizmą civilizuoto kapitalizmo keliu", mažinti socialinį visuomenės grupių atotrūkį, skatindama smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą gausintų vidurinį gyventojų sluoksnį.

To bus siekiama "subalansuojant mokesčius" juridiniams asmenims, gal būt įvedant "progresinį juridinių asmenų mokestį". Taip pat Darbo partija yra užsibrėžusi kovoti su "korupcija ir protekcionizmu", kuris V.Uspaskicho teigimu, "klesti Lietuvoje pastaruosius 14 metų".

Spalio pradžioje iš parlamentinio Ekonomikos komiteto pirmininko posto atsistatydinęs V.Uspaskichas BNS teigė, jog tai padaryti jį paskatino socialdemokratų lyderio Algirdo Brazausko Vyriausybės priimti sprendimai dėl alkoholio įmonių privatizavimo.

Buvęs Ekonomikos komiteto pirmininkas prieštaravo, jog iš didžiausios alkoholio gamybos įmonės "Stumbro" privatizavimo konkurso būtų pašalinta pirmą vietą laimėjusi Latvijos įmonė "Latvijas Balzams", o laimėtoja paskelbta koncerno "MG Baltic" bendrovė "Mineraliniai vandenys".

Tokio rezultato, V.Uspaskicho teigimu, siekė buvęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Remigijus Ačas. Apie patarėjo kišimąsi į alkoholio įmonių privatizavimą V.Uspaskichas buvo įspėjęs ir prezidentą Rolandą Paksą.

V.Upaskichas vėliau parėmė siūlymą inicijuoti apkaltą prezidentui R.Paksui, kuris, be kita ko, yra kaltinamas toleravęs savo patarėjų piktnaudžiavimą.

Apkaltos procesas, Darbo partijos lyderio nuomone, yra vienintelis teisėtas kelias išsiaiškinti tiesą. Jis anksčiau yra paraginęs R.Paksą atskleisti turimą informaciją apie šalyje vykstančius korupcinius procesus.

Jeigu prezidentas bus nušalintas po apkaltos, per du mėnesius turės būti surengti pirmalaikiai prezidento rinkimai, kuriuose savo kandidatą žada kelti ir Darbo partiją.

Apie tai kovo pradžioje prabilęs V.Uspaskichas BNS teigė, jog partija jau turi savo kandidatą, kuris "yra gerai žinomas inteligentijai, pats yra inteligentas, žino užsienio kalbas", tačiau atsisakė jį įvardyti.

Darbo partijos lyderis pažymėjo, jog dėl paramos šiam kandidatui tarsis su kitomis partijomis. V.Uspaskicho teigimu, partija jau dabar turi pakankamai žmonių, galinčių perimti valstybinius postus bei vadovauti ministerijoms.

Tačiau jis atsisakė BNS atskleisti Darbo partijos kandidatų į ministrus pavardes, nes nuogąstauja dėl dabartinės valdžios spaudimo šiems asmenims. Po rinkimų Darbo partijos lyderis žada pakeisti apie 1 tūkst. valstybės tarnautojų.

Prieš penkis mėnesius įkurta partija, V.Uspaskicho teigimu, jau vienija apie 6,5 tūkst. narių, tarp jų yra apie 700 įmonių vadovų ar dirbančių administracinį darbą. Partijos lyderis pažymi, jog daugiau kaip 90 proc. partiečių anksčiau nepriklausė jokiai politinei jėgai.

Dėl šios priežastys iki šiol šalies visuomenei yra geriau žinomas tik V.Uspaskicho pavaduotojas Viktoras Muntianas. Kitas partijos pirmininko pavaduotojas yra Kauno medicinos universiteto prorektorius Žilvinas Padaiga.

Šeštadienį trečiuoju pavaduotoju ketinama išrinkti Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos valdybos pirmininką Antaną Bosą. Pastarasis yra buvęs Klaipėdos savivaldybės tarybos nariu, buvo į ją išrinktas pagal Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) sąrašą.

Suvažiavime ketinama pristatyti visuomenei ne tik kandidatus, bet ir partijos tarybos narius, skyrių vadovus. Darbo partijos steigime dalyvavo nemažai V.Uspaskicho vadovautos Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) narių, tačiau dabar jie sudaro apie 15 proc. visų partijos narių.

Nuo 1997 metų LVDK vadovavęs V.Uspaskichas atsistatydino praėjusių metų vasarą, po nesėkmingo bandymo surengti referendumą dėl Seimo rinkimų sistemos pakeitimo.

Tuomet su bendraminčiais jis siūlė Seimo rinkimus rengti tik vienmandatėse apygardose, atsisakant rinkimų pagal partijų sąrašus. Tokiems siūlymams nepritarė didžiausios valdančiosios ir opozicinės partijos.

V.Uspaskichas BNS patvirtino, jog patekusi į Seimą Darbo partija ir toliau sieks pakeisti rinkimų tvarką arba sumažinti reikalavimus referendumui inicijuoti.

Jauniausia politinė partija yra ir viena populiariausių. Partijų populiarumo reitinguose dėl pirmos vietos Darbo partija konkuruoja su valdančiąją Lietuvos socialdemokratų partija, o daugiau kaip pusė rinkėjų tiki, jog V.Uspaskichas nors iš dalies įgyvendins duotus pažadus.

Opozicinės Tėvynės sąjungos atstovai, remdamiesi kitu tyrimu, pareiškė, jog Darbo partiją remia dauguma tų, kuriems buvo geriau gyventi sovietmečiu.

Kol pagrindinės valdančiosios ir opozicinės partijos yra įsitraukę į prezidento apkaltos procesą, Darbo partijos nariai intensyviai rengiasi per rinkimus įrodyti, jog apklausų rezultatai nemeluoja.

Palangoje surengtuose Darbo partijos narių apmokymuose dalyvavo ir garsus garsus amerikiečių ryšių su visuomene konsultantas Josephas Napolitanas (Džouzefas Napolitanas), dirbęs su JAV prezidentu Johnu F. Kennedy (Džonu F. Kenedžiu).

J.Napolitanas taip pat palaiko ryšius su Rusijos politiniais konsultantais bei kai kuriais politikais. Paskaitas Darbo partijos nariams skaito ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai.

Europos Parlamento rinkimai numatomi birželio 13 dieną.

Prezidentas kol kas nėra paskelbęs Seimo rinkimų datos, bet jie gali būti surengti tarp rugpjūčio 19 dienos ir rugsėjo 19 dienos, jeigu parlamentas nepriims Konstitucijos pataisos siūlančios rinkimus rengti antrąjį spalio sekmadienį.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.