Bulgarijos - Simeonas Saxe-Coburg Gotha, Estijos - Juhanas Partsas, Kroatijos - Ivo Sanaderis, Latvijos - Indulis Emsis, Lietuvos - Algirdas Brazauskas, Makedonijos - Branko Crvenkovskis, Rumunijos- Adrianas Nastase ir Slovakijos - Mikulasas Dzurinda. Slovėnijos vyriausybės vadovas susitikime nedalyvavo.
Prieš ketverius metus suburta Vilniaus grupė suvienijo dešimtį narystės NATO siekiančių šalių. Septynios iš jų, taip pat - ir Lietuva, kovo 29 dieną taps visateisėmis NATO narėmis.
"Mes kviečiame NATO sąjungininkus pripažinti Adrijos Chartijos valstybių - Albanijos, Kroatijos ir Makedonijos - pasiekimus ir artėjančio aukščiausio lygio susitikimo Stambule metu imtis konkrečių veiksmų, pakviečiant jas visavertei narystei NATO. Mes manome, kad NATO sąjungininkės Stambulo susitikimo metu turėtų pakviesti prisijungti prie "Partnerystės vardan taikos" programos Bosniją ir Hercegoviną bei Serbiją ir Juodkalniją", - teigia "Vilniaus dešimtuko" premjerai.
"Šiandien mes džiaugiamės laimėjimais ir raginame toliau žengti pirmyn, kad euroatlantiniai standartai ir integracija pasiektų Vakarų Balkanus, Pietų Kaukazą ir Juodosios jūros regioną, Ukrainą ir Turkiją. Mes aktyviai remsime jų demokratinius siekius, dalinsimės patirtimi ir dirbsime Europos Sąjungoje ir NATO, siekdami užtikrinti, kad nė viena demokratinė Europos valstybė neliktų už europinių institucijų ribų. Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija, didžiausia visą Europą apimanti organizacija, taip pat vaidina svarbų vaidmenį siekiant šių tikslų", - rašoma pareiškime.
Premjerai paragino Europos Sąjungą, NATO ir Jungtines Valstijas pripažinti prioritetiniu Juodosios jūros regioną, užmegzti su juo dar artimesnius santykius ir atverti rinkas bei institucijas Juodosios jūros demokratinėms valstybėms, "jei jų reformų sparta nemažės".
"Vilniaus dešimtuko" vyriausybių vadovai pareiškė ryžtą išplėtoti glaudesnius santykius su Ukraina, ir paskatino Ukrainą vykdyti visas reformas.
"Mes pasirengę pasveikinti demokratinę Ukrainą euroatlantinėje bendrijoje. Tikime, kad Europa suvaidins lemiamą vaidmenį, skatindama naują stabilią partnerystę su demokratine Ukraina, kurioje gerbiami asmens laisvė, įstatymai ir konstitucinė santvarka", - rašoma Bratislavos susitikimo pareiškime.
Jie taip pat paragino Baltarusijos vyriausybę spalio mėnesį surengti laisvus, teisingus ir tarptautinės bendruomenės stebimus parlamento rinkimus ir sudaryti tarptautiniams stebėtojams sąlygas nevaržomiems įvertinti ir priešrinkiminį klimatą, ir pačius rinkimus.
Premjerai pareiškė įsitikinimą, kad Turkija yra neatsiejama Europos dalis ir iš esmės prisideda prie saugumo ir stabilumo Europoje.
"Mes tikime, kad Turkija sąžiningai tarnavo, kaip vienas iš svarbesnių NATO ramsčių, ir taps kertiniu išsiplėtusios Europos akmeniu", - teigiama pareiškime.
Bratislavos pareiškimas atkreipė dėmesį ir naują transatlantinei bendruomenei kylantį iššūkį -"mirtiną terorizmo, masinio naikinimo ginklų, diktatūrų, žlugusių valstybių, skurdo ir smurtinio ekstremizmo raizginį", kurio šaknys glūdi Artimuosiuose Rytuose.
Premjerai pabrėžė, kad "Vilniaus dešimtuko" ir toliau dalyvaus taikos palaikymo operacijose Afganistane ir Irake, tačiau atkreipė dėmesį, jog "karinės priemonės, kad ir kokios būtinos būtų, pačios savaime neišspręs problemų".
"Tik augant laisvei, demokratijai, ekonominėms galimybėms ir saugumui mes galėsime pasukti įvykius nauja linkme ir nustumti į praeitį apmaudą ir baimę šioje neramumų zonoje", - teigia premjerai.
